SKAM (Chris & Eva LT)

73 dalis.

- Ohohooo! Na jau ne, Noora. Tuoj aš tau, mažas šliuže, tuoj aš tau parodysiu. - suburbėjau, rankomis formuodama vidutinio dydžio sniego gniūžtę.

- William! William, kur tu?! Gelbėk, Eva nori mane nužudyt! - blondinė rimtai išsigandusi, greitai susirado savo vaikiną ir garsiai juokdamasi pasislėpė už jo nugaros.

- Aš? Nužudyt? Tai čia tu buvai ta, kuri iš visos jėgos daužė man į veidą sniego gabalu. - surikau jai, vis formuodama tobulą sniego gniūžtę delnuose.

William tik stebėdamas mus prunkštelėjo ir kaip niekur nieko apsisuko ir pasišalino iš vietos, palikdamas Noorą vieną ir išsigandusią.

- Na mažule, pasiruošk pragarui! - garsiai užbaubiau, atlošdama galvą ir išleisdama garsų velnišką juoką. Jaučiau, kad alkocholis iš mano organizmo, o ypač galvos, visiškai neišnyko, nes dabar galėjau daryti ką noriu, ne jausdama jokios gėdos.

Kadangi buvau tikrai išgėrus daug, kai kalbėjomės su Jackson.

- CHRIS?! CHRIS! PENETRATOR-CHRIS! PRAŠAU, CHRIS, MALDAUJU, ATEIK ČIA! GELBĖK MANE NUO ŠITOS BEPROTĖS! - sutrikusi, nusekiau Nooros žvilgsnį man už nugaros, apsisukdama ir veidu atsitrenkdama į kietą krūtinę. Pakėliau galvą, sudarydama akių kontaktą su nieku kitu, o.... Chris. Penetrator-Chris.

Nežymiai išsižiojus stebėjau jo tamsias akis.

Visiškai nekreipdama dėmesio kas vyko aplinkui, toks jausmas, kad viskas pranyko. Tiesiog spoksojau į jo nuostabų veidą.

Dieve, jis tobulas.

Jo veidas, jo akys, nosis, lūpos...

Lūpos.

Net pati nepastebėjau kaip tarp mūsų ir taip mažas tarpas pradėjo dar labiau siaurėti, kai abudu artėjame vienas prie kito.

Trūko labai labai mažai ir-...

- Alio? Aš vis dar čia? - mes staigiai atsitraukėme vienas nuo kito, o aš atsisukau į prabilusią Noorą, atsukdama nugarą Chris.

- Och, ah. Dabar tu atsiimsi. - suburbėjau, pakilnodama antakius, nuo ko Nooros veidas patapo baimingu. Užsimojusi ir nusitaikiusi, jau buvau pasiruošusi mesti gniūžtę, ir buvau įsitikinusi, kad būčiau pataikiusi jai tiesiai į veidą, bet-...

- Ei! EI, MULKI, KĄ TU DARAI? PALEISK MANE, DURNIAU! - pradėjau garsiai rėkti, kai pajaučiau dideles rankas, kurios stipriai suėma mano liemenį. Tą pačią akimirką aš jau nebejaučiu žemės po savo kojomis, kadangi esu pakeliama ir mikliai per metama per Chris petį. - PALEISK MANE KOL DAR NENUŽUDŽIAU! PALEISK! - garsiai rėkiau, kumščiais daužydama jo kietą nugarą, kadangi savo nuostabiąją sniego gniūštę iš netikėtumo jau buvau pametusi.

Jis mane ignoruodamas įėjo į didžiulį namą, visiškai nekreipdamas dėmesio į keistus žmonių žvilgsnius.

Normalu, aš irgi kvailai žvelgčiau jeigu pro mane praeitų vaikinas, kuris būtų per petį persimetęs merginą, kuri kumščiais daužytų jo nugarą ir garsiais rėktų ant jo.

Mano mintys staigiai buvo nutrauktos, kai buvau grubiai numetama ant lovos.

- K-kas per šūdas?! Kas tu manai esantis?! - įniršusi iš pykčio tiesiog rėkiau ant jo. Rėkdama jaučiau kai pyktis tiesiog su žodžiais veržiasi iš manęs.

Chris nekreipdamas dėmesio, be emocijų žvelgė į mane.

Jis stovėjo prie pat lovos.

- Ko tu spoksai į mane? Kodėl tu mane čia atsitempei? - aš tiesiog urzgiantis ant jo. Nekreipdama dėmesio, kad jis pradėjo lenktis link manęs, aš kalbėjau toliau. - Žinai, Chris, jeigu tu elgsies taip ir toliau, mes nebebūsime draugais. Man nereikia draugų, kurie elgtųsi kaip šikniai. Tu neturėjai įsikišti tarp manęs ir Nooros. Aš turėjau tai blondinei išmūryti veidą su savo tobuląja sniego gniūžte, bet spėk kas? Tu atsiradai iš oro ir atsitempei mane čia! O aš per tave net pamečiau tą sniego gniūžtę! Ar tu bent suvoki ką tu padarei? Tu esi tikrų tikriausias mulk-...

Buvau staigiai nutraukta Chris.

Chris lūpų.

.