SKAM (Chris & Eva LT)

83 dalis.

*Pirmadienis. Ilgoji pertrauka.*

- Tai tu man sakai, kad jis privertė tave jo išklausyti, pasakydamas, kad jis bučiavosi su kažkokia mergina per prievartą, nes ta mergina jį pabučiavo prieš jo valią? - paklausiau Nooros, kvailai pažiūrėdama į ją.

- Būtent! William sakė, kad jis bandė nustumti tą merginą, bet ji buvo per daug erzinanti ir jam nespėjus jos atsikratyti, ji pabučiavo jį. - tvirtai tarė ji, lyg visiškai įsitikinusi ką ji pasakė.

Nors ji ir buvo visiškai įsitikinusi tuo.

Aš nieko nesakiusi tik vargiai atsidusau, silpnai užmerkdama akis ir vėl jas atmerkdama.

- Tai viskas buvo be reikalo? Visą savaitgalį, įskaitant ir naktis, tu kriokei man į ausį ir skundeisi koks jis blogas ir, kad visi jie vienodi? - suburbėjau piktu tonu, kadangi visą savaitgalį aš turėjau klausytis jos depresiškų minčių, kokie vaikinai yra kiaulės.

Noora nervingai nusijuokė, užsikišdama blondinišką sruogą sau už ausies.

- Nagi, svarbiausia, kad viskas susitvarkė. Tai buvo tik nesusipratimas, dabar viskas puiku.

Aš tik atsidusau iš jos žodžių ir sugebėjau tik nuoširdžiai nusišypsoti, net tai tiesa, juk svarbiausia, kad viskas susitvarkė.

.

Stebėjau kaip Noora juokdamasi, užsiverčia visą skardinę, ją išgerdama.

- Nori? - paklausia ji, prikišdama man priešais nosį dar vieną, neatidarą skardinę.

- Ne, ačiū. Manau man jau gana. - atsakau jai ir po keletos sekundžių abi pradedame garsiai juoktis.

Galva svaigo, ore vyravo prakaito ir rūkalų bei alkocholio kvapas, aplinkui mus buvo pilną girtų bendraamžių, šokančių ar tiesiog darančių savo reikalus.

Pati buvau visiškai atsipalaidavusi, negalvodama apie visiškai nieką.

Niekas nestovėjo ant mano sąžinės.

Niekas nebuvo įstrigęs mano mintyse.

Niekas manęs neprivertė liūdėti.

Niekas neprivertė manęs galvoti.

Jaučiausi gerai.

Apsidairiau per visą namą, kuriame vyko vakarėlis ir poto mano mintyse iššoko vienas žmogus.

Chris.

Kur jis?

Juk atėjome kartu, poto jo nebemačiau, nes visą laiką prabilau su Noora.

- Ei! Noora, einu-... - atsisukusi į blondinę, pradėjau kalbėti, bet greitai sustojau vidury sakinio, garsiai atsiraugėdama. - ....Einu paieškosiu Chris. - pratęsimų sakinį. Noora be žodžių su užmerktomis akimis tik tais linktelėjo.

Nieko nebesakiusi, nulipau nuo baro kėdės, šiek tiek susvyruodama ir pradėdama eiti.

Kelias buvo sunkus, kadangi turėjau jėga grūstis per suprakaitavusius ir šokinėjančius žmones.

Kelis buvo dar sunkesnis, kai supratau, kad nežinau kur einu.

Po nežinau kiek laiko, pervaikščiavau visą pirmą aukštą ir nusiteikusi, kad jo nėra čia, šiaip ne taip, svyruodama nušliaužiau į antrą aukštą.

Nežinau kodėl tikėjausi, kad jis gali būti vienam iš šių kambarių, bet buvau pakankamai girta, kad pagalvočiau apie tai.

Priėjau prie pirmų pasitaikiusių juodų durų.