Gyvenimas. Draugai. Alkoholis. Bučiniai. Dramos. Nakties nuotykiai. Pagirios. Vaikinai. Merginos.
Paauglių problemos, su kuriomis jie bando tvarkytis.
Highest rank in Romance #1✨✨
ČIA YRA MANO PATI PIRMA ISTORIJA. LABAI DAUG KLAIDŲ, NESUTAPIMŲ IR VI...
Atsidususi, turėdama rankoje rausvą lūpų blizgį, pasilenkiau prie veidrodžio arčiau. Jau norėjau tepti, bet staigiai krūptelėjau nuo išgąsčio kai kažkas įlėkė į mano kambarį kaip koks plėšikas. Lūpų blizgis net iškrito iš mano rankų.
- Nesidažyk. Eime. - suburbėjo Chris ir priėjęs prie manęs, suėmė už riešo.
- Ką? Baik, man reikia. - atsidususi, lenkiausi paimti lūpdažio, bet jis staigiai viena ranka sugriebė man už liemens ir prisitraukė prie savęs, nuo ko aš išsitiesiau. Tarp mūsų buvo likęs įpatingai mažas tarpas. Jeigu kuris iš mūsų bent truputėlį pasilenktumėm, mūsų lūpos tikrai liestųsi.
- Nebučiuoju tų, ant kurios lūpų būna kažkokia glyti masė. Todėl ir palikau Kler. - tyliai tarė Chris, žiūrėdamas man į akis. Jis buvo be lęšių, nuo ko buvo dar tobulesnis. Jo žvilgsnis nuo mano akių perėjo link mano lūpų. Pažiūrėjęs į jas, jis lėtai apsilaižė lūpas, prikąsdamas apatinę.
Norėjau paprieštarauti, kad jam nereikia manęs bučiuoti, nes mūsų niekas nesieja, bet vos tik pravėrus burną, jo lūpos prilietė manąsias, taip mane pabučiuodamas. Be kovos pasidaviau jo švelnioms lūpoms, atsakydama į bučinį. Jo šiltos lūpas tiesiog užburia. Kodėl jis toks nuostabus? Noriu to vis daugiau ir daugiau. Dabar suprantu tas merginas, kurios pametusios galvą dėl jo.
Laimė tame, kad galvos dėl jo dar nepamečiau. Ir stengsiuosi nepamesti.
Pritrūkus oro, lėtai atsitraukėme.
- Einam. - tarė Chris ir paėmęs mano ranką, sunėrė pirštus. Viduje pradėjau panikuoti, nes nežinojau ką tokioje situacijoje daryti. Su Jonu būdavo viskas kitaip, susikibus rankomis su juom, nieko nejausdavau, o dabar su Chris, jaučiuosi.... Jaučiuosi ypatinga.
Sunėręs pirštus, jis nusitempė mane iš kambario ir mes greitai nusileidome laiptais.
- Jie laukia lauke. - suburbėjo Chris. Skubiai apsimovusi paltą ir batus, palikome namus.
Chris lėtai paleido mano ranką, dėl ko aš nuliūdau. Na žinoma, taip ir turi būti. Mūsų niekas nesieja.
Užrakinusi namų duris, mes nuėjome link William mašinos. Chris atsisėdo priekyje, aš gale, prie Vilde. Priešais Noorą.
- Kur taip ilgai užtrukote? - susidomėjusi paklausė Jade. Jau norėjau atsakyti, bet mane pertraukė:
- Eva ilgai dažėsi. - sumurmėjo Chris.
Vilde atsisuko į mane ir prisimerkusi žiūrėjo. Klausiamai į ją pažiūrėjau.
- Tu nepasidažiusi. - tyliai pasakė Vilde.
- T-tau taip at-trodo. - sutrukinėjau nuo tokio netikėto klausimo. - mano tušas ant galiojimo laiko pabaigos, tai turbūt jo nesimato. - sumurmėjau patį pirmą pasitaikiusį melą, prieš tai nusisukusi nuo jos į priekį. Negaliu meluoti į akis, nes tada nepatikės.
Vilde nieko nebesakiusi, vėl tęsė savo pokalbį su Emma, o aš pažiūrėjau į Noorą, kuri tik kvailai šypsojosi.
- Kas? - sumurmėjau. Noora tik papurtė galvą ir dar labiau nusišypsojo. Aš tik pavarčiusi akis, nieko nebesakius.
Tai va, jeigu patiko spauskit žvaigždutę ⬇️⭐️ ir komentuokit nuomones 💜🌝
Ačiū, kad skaitote, myliu, iki. xx💖💚💛
🔥Chris:
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
