Nothing lasts forever[BAIGTA]

4 Dalis

Sedėdama kambaryje ir laukdama antros nakties, pasijutau alkana, todėl nusileidau į apačią pavalgyti. Užsitepiau keletą sumuštinių, kai prisėdusi prie stalo, visiškoje tyloje valgiau. Mintys sukosi apie daug įvairių dalykų, kai grįžę prisiminimai apie kiekvieną buvusį vaikiną privertė susimąstyti ir prisiminti kiekvieną veiksmą, kurio labai pasiilgau. Vien prisilietimai priversdavo pajausti, kad kažkam rūpi, kad kažkas dėl tavęs nemiega naktimis ir bučiniai... Jų pasiilgau labiausiai. Atrodo sulieti lūpas ir pamiršti viską kas aplink, pradedi gyventi kito žmogaus viduje ir patiri begalo gerą jausmą, kurio atsakas priverčia krūptelti. Tai šiurpuliukai... Pasiilgau to ir kartais atrodo tik ir norisi pabučiuoti bet kurį gatvėje sutiktą vaikiną. Norisi, kad kažkas apkabintų ir pasakytų, kad be tavęs jam sunku užmigti, kad be tavo balso jis negali pradėti dienos, be tavo kvapo, jam sunku kviepuoti, o nematydamas tavęs, pasaulis tiesiog pilka bala iš kurios sunku išlipti. Su tokiomis mintimis baigiau valgyti ir grįžau į savo kambarį.

Klėjus negarsiai leido muziką ir tik dabar supratau, jog jis grįžo. Keista, kad negirdėjau... Atsisėdusi prie stalo brūkštelėjau blakstienas tušu ir pasiryškinau antakius. Baigusi, reikalingiausias kosmetikos priemones susidėjau į lagaminą. Tiesinau plaukus, kai žiūrėdama į save veidrodyje, prisiminiau, kad reikia įsidėti sportinę aprangą bei rankšluostį. Galutinai susiruošiau tik po geros valandos, kai ramiai atsivėrusios kambario durys atkreipė mano dėmesį. Už jų tvyrojo tamsa išskyrus Klėjau apšviestas veidas nuo telefono.

-Susiruošei?-nepakeldamas akių paklausė.
-Dar liko persirengti ir busiu pasiruošusi, - greit atraitojau maikutę ir nusileidusi žemiau, prakalbau.
-Gerai... - lyg užhipnotizuotas deptelėjo ir sukosi eiti lauk. Jis buvo pavargęs, tai matėsi iš jo akių.
-Palauk.
-Kas? - lyg atsipeikėjęs pažvelgė į mane.
-Aš tau rūpiu? - paklausiau.
Klėjus sutrikęs žiūrėjo į mane, kai užrakinęs telefoną priėjo arčiau.
-Žinai, jog rūpi, be tavęs jau nebeįsivaizduoju gyvenimo... Jei tėvai ir išsiskirtų...
-Neduok Dieve... - pertraukiau jį.
-Vis tiek man begalo daug reikštum.
-Tikrai?
-Taip, - šyptelėjo jis.
Priėjau arčiau ir apkabinau Klėjų. Buvau taip arti, kad net galėjau girdėti jo širdies plakimą.

-O tavo užpakaliukas tikrai vertas dėmesio,-tuoj išgirdau jo šnabždėsį.
-Baik... - išraudusi, nustūmiau jį ir prisėdau ant lovos.
-Už trisdešimties minučių išvažiuojam. - su šypsena taręs, pasišalino iš kambario.

Baigiau ruoštis, kai nenustoję kaitę žandai, ėmė erzinti. Apsimoviau baltas kelnes ir paprastą vienspalvę, baltą maikutę. Įsispyriau į baltus kedukus ir susirišusi plaukus į kuodą, užtraukiau lagaminą. Smulkesnius ir labiau reikalingus daiktus susidėjau į juodais deimančiukais puoštą kuprinę ir pagriebusi džinsinį švarkelį, buvau pasiruošusi.

Nusileidau laiptais į pirmą aukštą ir sedėdama svetainėje ant sofos, laukiau Klėjaus. Klėjui devyniolika, šios vasaros pradžioje baigė mokyklą, todėl po stovyklos pradės studijuoti universitete. Nežinau ar iš karto, ar darys trumpą pertrauką ir pradės nuo metų vidurio. Jis protingas, tik kartais apsimeta visišku kvaileliu...

Tėvai miegojo, todėl buvau tyliai, kai išgirdau vibruojantį telefoną. Skambino Becky.
-Taip? - staigiai atsiliepiau.
-Nesutrugdžiau?
-Ne. Tikrai ne, mes ruošiamės važiuoti iš namų.
-O gal užsuktumėt paimti manęs? - nedrąsiai klausė. - Lukui nenoriu rašyti...
-Gerai, atvažiuosim. Parašysiu kada išeiti.
-Ačiū!
Baigusios kalbėtis išgirdau, parbildant Klėjui. Jo lagaminas daužėsi į laiptų turėklus, kai prikišusi pirštą prie lūpų, jis ėmė dar labiau bildėti.
-Šaaa! Pažadinsi tėvus... - sušnypščiau.
-Bent ateis atsisveikinti, - plačiai išsišiepė.
Pavarčiau akis, kai Klėjui užsidarius apatinėje vonioje, iš tėvų miegamojo, išėjo mama.

-Kodėl tiek triukšmaujat?- apsimiegojusi klausė mama. Ji buvo kiek suirzusi.
-Klėjus norėjo atsisveikinti.
-Kur jis?
-Vonioje.
Mama apsisuko ir nuėjo link vonios kambario, kai net nesibeldusi atidarė duris.
-Ateik išmyluosiu, pabučiuosiu, apkabinsiu... - vaikiškai ėmė kalbėti ji.
Klėjus skutosi, todėl buvo kiek sutrikės.

Mama laukė, kol nusisukus, kai, kaip mažam vaikui nušluosčiusi lūpas ėmė bučiuoti žandus ir vis myluoti. Pakėlė ranką ir suvėlė plaukus. Pakėliau telefoną ir ėmiau filmuoti, kai pamatęs tai Klėjus, įsiuto.
-Ištrink!
-Labai mielas video, pasveikinsiu su gimtadieniu, - išsišiepiau laikydama telefoną už nugaros.
-Baik...-suurzgė.
-Vėliau išsiaiškinkit, nes pavėluosit į autobusą.
-Dar Becky reiks paimti.
Klėjus dar labiau susiraukė, kai paėmęs abiejų lagaminus nuėjo link lauko durų.
-Saugokit vienas kitą! Myliu. Pasitikiu tavimi. - pabučiavusi man į kaktą, išlydėjo.
Sėdome į Klėjaus išsvajotą ''mercedes" markės automobilį ir patraukėme link Becky namų. Brolis visą kelią tylėjo ir atrodė pavargęs, todėl nedrįsau kažką sakyti. Sustoję prie Becky namų, neteko ilgai laukti, nes buvau pranešusi iš anksto, kad atvažiuojam.
Trukom gal 20 minučių ir įvažiavę į aikštelę pamatėme du didelius autobusus ir daugybę žmonių supančių juos. Pasistatę mašiną kiek nuošaliau saugomoje aikštelėje ir išsitraukę lagaminus, patraukėme link grupės žmonių.
Klėjus nuėjo prie savo draugų, o aš nedariau nieko. Nenorėjau žvalgytis ar kalbėti su kuo nors kitu, kaip Becky. Ji buvo liūdna ir visiškai sužlugdyta...
-Viskas bus gerai... Pažadu busiu su tavimi ir neleisiu liūdėti.-apkabinusi ją, sušnabždėjau.
-Nežinau ką be tavęs daryčiau...
Luktelėję minutę prie mūsų priėjo keletas vaikinų. Tarp jų buvo ir Klėjus, todėl supratau, kad tai jo draugai. Pripažinsiu pirmas įspūdis apie juos buvo labai geras. Jie buvo išskirtinio grožio, pasportavę ir susitvarkę. Atrodė draugiški ir kultūringi. Becky staigiai atsitraukė nuo manęs ir nusišypsojusi apsimetė,kad viskas gerai.
-Kodėl liūdi? - arčiau priėjęs tamsiaplaukis pakėlė Becky smakrą.
-Dabar tai nesvarbu, - nenustojo šypsojusisi.
-Argi? - atsisukau į ją.
-Taip. - atkirto man ir susiraukusi parodė, kad geriau nieko nesakyčiau.
-Bėje aš Haris . - tarė tas pats kalbėjęs su Bceky.
-Aš Hugas. - išsišiepė ir ryškių veido bruožų vaikinas.
-O aš Timmy su dviem ''mm'', nes aš visada mėgaujuosi valgydamas, todėl mm... - išsišiepė.
Visi ėmėme juoktis. Buvau laiminga dėl Becky, nes jos nuotaika ženkliai pakilo... Susidėję lagaminus į autobuso bagažą, susėdome į autobuso galą. Becky sedėjo prie lango, aš šalia jos, o Klėjus tiesiai per vidurį. Jam iš kairiojo šono atsisėdo Timmy ir jo panelė, o Hugas ir Haris atsisėdo priešais mus. Hugas nenustojo spoksojęs į mane. Taip jis buvo beprotiškai gražus... Balti dantis, tankūs plaukai, migdolinė oda ir ryškios akys. Neįmanoma tokio vaikino nepastebėti. Atrodžiau nekaip, bet kaip matau, jam tai visai nerūpėjo...

____________________________________
Jei patiko, vote ⭐