Nothing lasts forever[BAIGTA]

30 Dalis

Staigiai pažvelgiau į Becky, bet jos veidas buvo ramus.
-Atvežė picą. - tarusi ji, įsispyrė į tapkutes ir išėjusi iš svetainės paliko mane vieną.

Pagriebiau televizoriaus pultelį ir sustabdžiau filmą.
-Čia Hugas!- įbėgusi į kambarį, pašnibždomis tarė.
Sutrikusi net atsistojau.
-Manęs čia nėra. - numetusi pleduką į šalį nubėgau į virtuvę, arčiau lauko durų.
Becky privėrė virtuvės duris ir nuėjo atidaryti lauko durų, kai nekantrus Hugo beldimas į duris privertė mano širdį plati stipriau.

Girdėjau, kaip Becky atidarė duris, todėl net sulaikiau kvapą ir klausiau ką sakys.

-Labas. Ar Corina pas tave? - nerimo perpildytas balsas nuskambėjo mano ausyse.
Becky tylėjo. Nesupratau, kodėl ji taip elgiasi... Tyla nesibaigė. Ką ji sugalvojo?
-Ne, jos nėra pas mane, o iš kur žinai, kur gyvenu?-sutrikęs, trūkčiojantis Becky balsas nuskambėjo fone.
-Kalbėjau su Corinos mama, ji sakė galbūt rasiu ją pas tave, tai net nežinau ar galiu tikėti tavimi. Išieškojau visur, kur sugalvojau, tu buvai paskutinė viltis. Kur ji?! - pats sau sušuko Hugas.
Net krūptelėjau nuo jo balso.
-Ji man nekelia, neatrašo, nesuprantu, kas vyksta!
-Nežinau, kur ji, nesikalbėjau su ja nuo vakar... - deptelėjo Becky.
Draugės balsas viską išdavė. Ji drebėjo ir žinau kodėl. Ji labai bloga melagė.
-Nežinai, kokių žmonių, kur ji galėtų būti? - staiga klausė Hugas.
Becky vėl tylėjo, kai paėjusi arčiau durų, norėjau pažiūrėti ką ji daro taip ilgai tylėdama, bet užkliuvau už stiklinės vazos ir sukeldama milžinišką triukšmą, krito ant žemės, o jos šukės išsisklaidė po visą grindinį.
Susiėmiau už burnos ir nebejudėjau.

-Tu ne viena?
-Viena!-kažkodėl sušuko Becky.-Nežinau, kur Corina, katė ir vėl kažką pridirbo, turiu eiti.
Netrukus girdėjau užsiveriančias lauko duris.
-Ką darai?! - pikta pašnibždomis įlėkė į virtuvę. - Kodėl mane visada statai į tokias kvailas padėtis? - visa išraudusi susiraukė.
Becky padavė šluota ir man šluojant pasakojo apie Hugą.
-Jis toks keistas, nenustygsta vietoje ir tas keistas jo balsas... Nežinau... Tu jam tikrai rūpi. Tik kažkodėl jis labai žiūrėjo į tavo batus, matė, kad meluoju, turbūt kažką įtarė. - vis dar sutrikusi kalbėjo.
-Ačiū... - tariau.

Susitvarkėme, kai atvežus picą, pradėjome valgyti. Suvalgiau vieną gabaliuką ir supratau, kad daugiau netilps. Visai neturėjau apetito, kai dar labiau ėmus galvoti apie Hugą, galvojau išprotėsiu. Žiūrėjau į televizorių ir nesupratau, kur esu.
-Corina! - sušuko Becky.-Tu klausai manęs?
-Mhm... - numykiau.
Žiūrėjau į draugę ir matydama jos judančias lūpas buvau visai kitur.

"Kokia Hugui nauda siūlyti būti jo mergina jeigu taip elgiasi? - vis galvojau. "
Pas Becky praleidau visą dieną, kai atėjus šeštai vakaro, Becky tėvai grįžo, todėl persikėlėme į jos kambarį.
Jis buvo erdvus ir labai mergaitiškas.
Švelnios spalvos, po lova minkštas kilimas, prie lango stovi komoda, įeinama spinta ir balkonas.

-Beje mano mama laukiasi. - tariau.
-Ką?! - sutriko Becky. - Tu rimtai?
Palinkčiojau.
-Kaip nerealu! Kaip norėčiau ir aš turėti maža broliuką ar sesutę! - sušuko ji, apkabindama mane.
Atrodė,kad Becky džiaugiasi net labiau už mane. Susėdome ant jos lovos, lauke jau buvo kiek sutemę, kai Becky sugalvojus parodyti naujas sukneles, kiek pamiršau apie Hugą. Džiaugiausi tuo, nes viskas aprimo viduje, lyg nebepykau ant jo ir net užsinorėjau pasikalbėti,bet jis nebeskambino man. Prieš valandą liovėsi. Ėmiau nerimauti ir suprasti, kokia aš šlykšti. Visą dieną rodžiau savo principus ir net nesistengiau atsiliepti, susitarti ar tiesiog išklausyti,o dabar pati trokštu, kai jo telefonas išjungtas. Staiga gavau žinutę nuo mamos.

Mamos žinutė pasirodė labai keista, todėl nusprendžiau grįžti namo.
-Labai gražios suknelės, bet aš jau eisiu. - pažvelgus į Becky, tariau.
-Jau?-nusiminė ji.
-Noriu išsiaiškinti su Hugu...
-Gerai,bet prašau galvok ką darai. Visiems patarinėji, tai dabar patark ir sau.
-Eisiu namo pėščiomis, tai apgalvosiu per tą laiką.-apkabonusi Becky, kalbėjau būdama jos glėbyje.
Netrukus palydėjo mane iki lauko durų ir atsisveikinusios, patraukiau link namų. Lauke gan šalta, bet tai netrukdė susikaupti ties savo vidiniu pasauliu. Netrukus einant šaligatviu gausiai padaugėjo mašinų, kai kirtus per parkelį, nenustojau žvalgytis. Keista nuojauta ėmė kamuoti mane. Ėjau sparčiu žingsniu, kai pati nepajutau, jau buvau labai arti namų. Perėjau gatvę ir eidama kairiajame gatvės krašte, prie namų pamačiau keletą mašinų. Tai ne mamos ar tėčio, o kažkieno iš Klėjaus draugų. Netrukus namo durys prasivėrė ir pro jas išėjo grupelė vaikinų. Tarp jų mačiau ir Rachel. Sustojau ir nebegalėjau žengti nė žingsnio.
-Kur buvai po galais? Aš skambinu, ieškau, o tu sau grįžti kada nori ir net nesugebi man atsiliepti? -priėjęs sušuko Hugas. - Noriu pasikalbėti su tavimi,o tu... - įniršęs dėstė.
Užsimerkiau, nes jo tonas privertė susigraudinti. Netrukus buvau apkabina,bet ne Hugo.
-Nepyk ant jo, jis tik labai jaudinosi, jaudinomės ir mes, ieškojom tavęs. Pasikalbėk su juo...-glostydama man nugarą, sušnabždėjo Rachel.
Linktelėjau, kai rankovėmis užsidegusi veidą, stengiausi nurimti. Sukandau lūpą ir kovojau viduje, kad ašaros liktų savo vietoje.
-Galit važiuoti. - tarė Hugas.
Visi sujudo, kai netrukus aplink jau tvyrojo tyla.
-Kodėl taip elgiesi su manim? - ramiai klausė Hugas.
-Tai, kodėl TU taip elgiesi su manim?! - sušukau stumteldama jį.
Hugas sutriko. Praėjau pro jį, bet jis sulaikęs mano ranką, neleido nueiti.
-Žinai mes paskubėjom. Jane tavęs taip trokšta, tad prašau būk su ja, tu laisvas, nusibodo dėl kažko stengtis viena. Jei nemoki jai atsispirti, mums nepakeliui.-patraukiau pečiais.
-Apie ką tu kalbi?! - pakėlė balsą jis.
(Žinojau, kad atrodau nusiverkusi, nes pas Becky verkiau ir esu visai be makiažo, bet ar tai svarbu?)
Iš kišenės išsitraukiau telefoną ir atidariusi žinutes, padaviau telefoną jam į ranką. Jis susiraukė ir ėmė skaityti.
-Kalbėk. - tariau ir vos tvardydama ašaras pažvelgiau jam į akis.
-Nesuprantu tavęs. Ką padariau? Kodėl taip elgiesi su manimi? Vakar viskas dar buvo gerai, pyksti, kad išvažiavau ir nepasilikau su tavimi?
Tylėjau ir nuriedėjus ašarai, nuleidau akis.
-Corina...kas tau? - jau ramiu balsu paklausė.
-Paaiškink, kas tose žinutėse, nuotraukoje... Tau tai normalu? - suvirpėjus lūpai, užsiėmiau už kaktos.
Hugas užrakino telefoną ir apkabino mane.
Viduje turėjau būti išdidi, bet negalėjau jo atstumti, nes tik jo apkabinimas man leido tvirčiau laikytis ant žemės,bet ar ne nusipelniau atsakymų?
-Paaiškink man ir visai be melo. -įsikniaubusi jam į krūtinę, sušnabždėjau.-Nesvarbu ar tai labai skaudu ar ne, aš pasistengsiu suprasti...-atsitraukusi,pažvelgiau į Hugą.
Vaikinas tapo susikaustęs,atrodė nesusitvarko su savo mintimis, kai...