Nothing lasts forever[BAIGTA]

15 Dalis

-Nes tai ir buvo klaida. Didžiausia mano gyvenime.-Susiraukiau.
-Kodėl? Dar nežinai koks aš...
-Mergišius. - tariau nesvarstydama.
Jis buvo patenkintas.
-Suteik dar vieną šansą, su manimi busi pati laimingiausia. - taręs išsišiepė. Nepatikėjau juo.
-Gali išeiti?-ramiai klausiau, apsiklodama patalais.-Noriu miego.
-Nemanau, kad nori, jog išeičiau. - šyptelėjo.
-Išeik Hari! - iš apačios sušuko Hugas.
-Išeik... - dar pakartojau.
Haris pavarė akis ir grubiai šokinėdamas laiptais išėjo.
-Hugai! - sušukau.
Niekas neatsiliepė.
-Hugai! Žinau, kad tu apačioje... Prašau ateik.
Apačioje tvyrojo mirtina tyla, kai nukritęs vandens buteliukas tik įrodė,kad ten tikrai buvo gyvybė, tik nenorėjo atsakyti man.
-Belle'i tu labai patinki, prašau pakalbėk su ja ir jūs būtumėt labai graži pora. - tarusi daugiau tylėjau.
Buvau viena lyg pirštas. Įsikniaubiau į pagalvę ir ėmiau verkti. Norėjau išlieti viską, kas buvo viduje. Nieko nėra skaudžiau už prisipažinimą ir neatsaką. Gulėdama lovojė ėmiau gailėtis daug dalykų, bet kas iš to? Gailėdamasi ir pasinerdama į liūdnus dalykus, nugrimsiu daug giliau, todėl nuvijusi visą tai į šalį, pagriebiau kosmetinę ir ėmiau dažytis.

Netrukus grįžo Becky, kai pasikalbėjus su ja pasidarė ramiau.
-Juk žinai, kad pabūvimas vienai su savimi tau padeda labiausiai? - užkišusi mano plaukų sruogą už ausies tarė Becky.
-Žinau. Ačiū... - išspaudžiau šypseną.
Draugė prisijungė kartu ir ėmė dažytis. Kadangi 20:00 valandą yra rengiamas vakarėlis pagrindiniame pastate, todėl bus proga pasipuošti ir užsidėti dar visai naują suknelę.
Kalbėjomės ir daug juokėmės. Viskas pasimiršo, kai nuėjusios iki pagrindinio pastato pavalgyti, dar padėjome šiek tiek su stalų perstaymu, kai grįžę į namelį radome ant sofos sėdintį Hugą ir šalia Luką, ant kurio kelių puikavosi Sara. Pamatę mus atsitraukė nuo vienas kito. Becky sutriko, o Hugas priėjo arčiau manęs ir pagriebęs man už rankos išsivedė iš namelio.

Troškau sužinoti, ką jis žadą pasakyti, kai atsistojusi prieš jį, supratau, koks jis nuostabus. Nežinau ką man jautė ar visai nejautė, bet jo akys degė, net eidamas pro duris, mane praleido pirmą ir, kad ir ką padariau, kalbasi su manimi. Nepykstu ant jo ir žadu jam padėti jei ne su manimi, tai su Belle.
-Kalbėjau su Belle. - staiga taręs atkreipė mano dėmesį. Suklusau.
-Bandžiau ją pažinti, bet sekėsi nekaip. Mums net nesiriša pokalbis, o ji tik gyvena savo svajonėse ir visai nesiklauso ką sakau. Žinau, kad ji trokšta pasibučiuoti ar atrodyti gražiai prie manęs, bet man tai visai nerūpi. Neturiu su ja apie ką kalbėti ir man... patinka kita mergina.
Išgirdus paskutinius Hugo žodžius, nuleidau akis į lentomis klotą grindinį.
-Tu turėsi man padėti.-staiga tarė.
-Aš? Kaip? - nustebau.
-Noriu su ja susipažinti, bet šiuo metu pykstu ant jos, nes įvyko, kai kas, kas mane įžeidė ir privertė ja nebepasitikėti ant tiek, kiek norėčiau.
-Kaip galėčiau tau padėti?
-Padėk susipažinti su ja.
-O vis dar pyksti ant manęs?
-Taip.-rimtas atsakė, o jo žvilgsnis tiesiog vėrė kiaurai.
Hugas staiga įsistebeilijo į mano lūpas, o aš neatsispyriau ir pasilenkusi norėjau jį pabučiuoti, bet jis nusuko galvą į kitą pusę.
Pasigailėjau savo poelgio.
-Aš negaliu. Tu su Hariu.
-Ką!? Ne! Tai įvyko visai netikėtai.
-Bet tu atsakei į jo bučinį? - rimtas kalbėjo nebežiūrėdamas į mane.
-O koks skirtumas? Atsakiau ar ne, tarp mūsų nieko nėra.
Hugas susiraukė, kai apėjęs mane atidarė namelio duris ir uždarydamas, garsiai trenkė jomis. Sudrebėjo namo sienos.
Likau nesupratusi ir dar labiau sužlugdyta. Jis man patinka ir labai stipriai. Negaliu nustoti galvojusi apie jį. Jo akys, balsas ir žvilgsnis... Jis žudo mane, o dar tai, kad nežinau kas verda jo viduje... Kas ta mergina, kuri jam patinka? Skauda. Atrodo širdis plešiasi į dvi dalis, bet turiu išlikti tvirta! Susikaupiau ir grįžau į namelį, kai nė nepažvelgdama į visus sėdinčius apčioje, nuėjau į viršų. Girdėjau Becky kažko pykosi su Luku, kai grįžusi smarkiai įpykusi krito į lovą ir užsidengusi veidą delnais, tylėjo. Staiga pasikėlė ant alkūnių ir sušnabždėjo:
-Nekenčiu Saros.
-Kas vėl?
-Ji lenda prie Luko, o Lukas ginasi ir sako, kad tai nieko tokio... - pikta it gyvatė šnypštė Becky.
Buvau pasinėrusi į savo problemas, kai staiga jos kalboje pasigirdo Hugo vardas.
-Ką?
-Tu ką manęs nesiklausai?! - įsiuto.
-Ką sakei apie Hugą?
-Kodėl jis toks keistas. Ką jam pasakei?
Atsidusau ir prisėdusi šalia, papasakojau viską su skulkiausiomis detalėmis.
-Juk žinai, kad visada gali man pasipasakoti.-apkabinusi tarė Becky. - Jei tau jis tikrai patinka kovok dėl to...Jis nuostabus ir vertas tavęs, tiek pat, kiek tu verta jo.
Šyptelėjau jai, kai ėjome rengtis.
Becky apsirengė juodą komplektuką, kurį sudarė crop top stiliaus bliuskutė ir juodas, aptemptas sijonas. Po apačia ji movėsi tinklines pėdkelnės ir juodus aukštakulnius, kuriuos puošė pūkeliai, prisegti batelių priekyje. Visą tai ant Becky figūros atrodė pribloškiančiai. Negalėjau atitraukti akių...

Aš apsirengiau kiek paprasčiau. Užsidėjau rožinę, neriniuotą suknelę apnuogintais pečiais ir platėjančiomis rankovėmis. Apsimoviau juodus aukštakulnius, kurių raižteliai apsiraišiojo aplink kojas. Atrodžiau paprastai, bet tuo pačiu subtiliai. Su šia suknele jaučiausi ypatingai.

Becky dar ryškinosi makiažą, kai pastebėjus jos drebančias rankas suskubau padėti.
Pagriebiau lūpų pieštuką iš jos rankų ir atsisėdusi priešais bandžiau ištaisyti nelygiai nupiešta lūpų liniją. Becky mokėjo dažytis tobulai, ji net savo ateitį svajojo sieti su makiažu, bet šį kartą ji dėl kažko labai jaudinosi ir pergyveno.
-Bijau... Lukas toks keistas ir nepažįstamas. Nežinau ką ir galvoti. - nuleido akis.
-Viskas susitvarkys. Tiesiog būk stipri.
Baigusios ruoštis, atsistojome prieš vieną kitą ir nužvelgusios dar pasitvarkėme plaukus. Becky susurišo juos į kasą, o aš į netvarkingą kuodą, kurį labiausiai mėgau.
-Einat? - iš apačios sušuko Klėjus.
-Taip.
Nusileidome į pirmą aukšta, kai Hugas stovėjęs prie durų įdėmiai nužvelgė mane, o Lukas puolė prie Becky.
-Tu tokia tobula... - prikandęs lūpą įsisiurbė Becky į lūpas.
-Sugadinsi makiažą. - nusijuokė Becky pasivalydama aplink lūpas.
Klėjus priėjo arčiau manęs ir šyptelėjęs apkabino per pečius ir išėjo pro duris.
Hugas mus praleido, kai užrakinęs namelį, pats ėjo už mūsų. Becky ir Lukas ėjo pirmi, kai jau pamatę šviesų žaismą ežere, ėmė sparčiai artintis link pagrindinio namo. Pro jo langus veržėsi šviesos ir apšvietė ežerą. Lauke jau buvo sutemę, bet dar labai šilta. Įėję į pastatą, Hugas ir Klėjus kažkur dingo, kai likę su Becky ir Luku, greit nuėjome šokti. Mes, kaip visada kartu. Lukas laikė tiek mano, tiek Becky rankas ir niekas dėl to nepyko, nesiskundė ir neturėjo klausimų. Alkoholio čia nebuvo, bet jo ir nereikėjo, kai gera kompanija ir dainuojantys bei šokantys žmonės aplink sukūrė dar geresnę atmosferą. Lukas staiga įšėjo, kai likusį vakarą šokome vienos su Becky...

_____________________________________
Jei patiko, vote ⭐