Nothing lasts forever[BAIGTA]

11 Dalis

-Žiūrėk ką darai! - grubiai pastūmęs į šoną Luką ir Klėjų, sušuko Hugas.
Hugas puolė padėti man, bet atsistojau pati.
Lukas žiūrėjo į mane persigandęs, o Klėjus bandė prieiti, bet atstumusi jį nuėjau prie vandens. Pažvelgiau į paraudusius kelėnus ir degančius delnus. Kažkur po odą skverbėsi kraujas, galėjau net jausti jį, kaip maišosi du skirtingi skysčiai.
-Labai skauda? - uždusęs balsas pasigirdo kairiajame šone.
Papurčiau galvą. Tai buvo Becky. Pripažinsiu ji rūpestinga, bet to dabar nebuvo būtina rodyti.
-Aš atsiprašau... - tarė ir Klėjus.
-Ne...tu neatsiprašai, tu tiesiog nori, kad ant tavęs nepykčiau. - nusivylusi nusisukau.
-Galbūt, bet...
-Nesvarbu. - nutraukiau jį papkabindama.
Brolis suspaudė mane, savo glėbyje.
-Kai turėsi merginą, verčiau rūpinkis ja, o nekreipk dėmesį į tokius, kaip Lukas.
Klėjus nieko neatsakė, kai netrukus priėję Belle ir Timmy, ėmė rūpintis manimi. Juokėmės ir daug kalbėjom, kai netrukus ir vėl ėjome maudytis. Greit pasimiršo pykčiai ir vos ne vos kilusios muštynės. Skausmas taip pat dingo.
Visą dieną praleidome prie ežero, mėgaujausi draugija su žmonėmis, kurie tapo gerais draugais. Timmy panelė Rachel nenuleido akių nuo manęs visą vakarą, todėl pradėjusios kalbėtis, atradome viena kitą. Ji buvo nuostabaus grožio tamsiaplaukė. Rachel nebuvo tokia, kaip dauguma čia esančių merginų. Ji turėjo didelią krūtinę, plačius klubus ir stambias kojas, dėl ko labiausiai jaudinosi, bet tai mums netrukdė bendrauti su ja. Kaip ji pati pasakojo, neturėjo daug draugų, visi iš jos šaipėsi vien dėl svorio, todėl ji nebepasitikėjo savimi ir užsidarė viduje, bet pasirodęs Timmy per klaidą puseserės gimtadienyje, pakeitė jos gyvenimą. Ji nuostabi... Nuostabi savo vidumi, šiluma ir jos akys, lūpos, kūno spalva ir kūno sudėjimas... Jie savaip tobuli. Visą dieną ji žiūrėjo į mane grožėdamasi įdegusiomis, kūdomis kojomis ir lieknu liemeniu, net pati nesuprasdama, kad kitų problemos gali būti didesnės už jos pačios. Niekada nesugebėjau priaugti svorio, galiu valgyti kiek noriu, bet vis tiek būnu liekna. "Genai." - kaip pasakytų mama. Bet tai nereiškia, kad negali mylėti savęs tokios, kokia esi.
Bendravau su Rachel, ji pynė man plaukus, kai staiga pašonėje atsiradusi Belle sušnabždėjo:
-Gal galim pasikalbėti?
-Aišku. - linksmai tariau, pasiruošusi išklausyti jos.
-Ne... Noriu asmeniškai su tavimi pakalbėti. - rimta žiūrėjo į mane.
-Gerai. - kiek sutrikusi tariau, kai paleidus Rachel pinamą kasą, nuėjau kartu su Belle dar prieš tai pažvelgdama į Hugą, kuris taip įdėmiai nužvelgė mane.
Nuėjome prie lieptelio, kai prisėdus jai, prisėdau šalia ir aš.
-Tai apie ką norėjai pakalbėti?
-Net nežinau nuo ko pradėti...
-Tiesiog, rėžk ir tiek.
-Nežinau... - nedrįso kalbėti.
-Tai aš einu... - jau stojausi.
-Palauk... Man labai patinka Hugas. - apsižvalgiusi staigiai tarė.
-Taip... Ir kodėl tai sakai būtent man? - buvau nustebusi.
-Aš noriu su juo suartėti, bet jis į mane nekreipia jokio dėmesio, todėl gal galėtum su juo pakalbėti apie mane ir taip...
-Išsiaiškinti ar jam patinki tu? - pratęsiau jos mintį.
-Panašiai... Bet aš bijau, kad jam nepatinku, o aš baigiu išprotėti dėl jo... Jis toks gražus ir mielas.-kalbėjo užsisvajojusi. - Prašau tavęs, nes tu gyveni su juo viename namelyje, o ir jis pats su tavimi noriai bendrauja bei praleidžia daug laiko.
-Gerai, pasistengsiu. - tariau.
Nuotaika kažkur dingo, o Belle ėmė džiūgauti. Tuoj buvau apkabinta.
-Tu nepyksti?
-Ne... - šyptelėjau, laikydama keistą liūdėsį viduje.
-Jei nenori, tik pasakyk, nekišiu tavęs čia, nors labai padėtum ir tikiuosi pavyks susibendrauti su Hugu iki tokio lygio, kad išdrys pats pabučiuoti mane. - ji tiesiog švytėjo.-Tu juk su Klėjumi pora, todėl tikiuosi ne pridarysiu problemų? Nes juk su Hugu vis vien tau nieko neišeis...
-Viskas gerai, aš pasistengsiu. - tarusi nuėjau. Norėjau pasakyti jai, kad Klėjus juokavo ir jokia mes nepora, bet kažkas viduje privertė tylėti.
Nebėjau prie draugų. Nuėjau į namelį ir palipusi į antrą aukštą, kritau į lovą.
Negalėjau susitvarkyti su dvėjonėmis. Po pasikalbėjimo su Belle ėmiau suprasti, kad viskas eina ne ta linkme, kurią norėčiau aš. Man lyg patinka Hugas, bet pati tuo nesu tikra, nes viskas ne vien nuo manęs priklauso, o dar, kai sužinai, kad jis patinka kitai... Sugebėsiu išlikti tvirta? Taip! Padėsiu Belle'i ir nesikišiu į tai kas nemano.
Persirengiau į baltas, per kelius plėšytas kelnes ir užsimetusi kreminį, laisvai krentantį megstuką, po apačia apsimoviau baltą maudymuką. Pasidariau kuklų makiažą ir plaukus palikusi palaidus, grįžau prie draugų.

Būdama viena supratau, kad mintys prie gero neves, todėl būdama su draugais bent negalvojau apie kvailystes besisukančias mano galvoje ir tai apie ką galvoti nenorėčiau. Priėjus draugus, jau grojo garsi muzika, lauke buvo atšalę, šalia degė laužas, vaikinai kepė zefyrus, o merginos šnekučiavosi nuošaliau. Susižvalgiusi su Belle nuėjau prie vaikinų.
Hugo žvilgsnis persmelkė mane lyg trokštų pasiekti iš arčiau, bet negalėjau nuvilti Belle's, kai ji iš manęs kažko tikrai tikisi. Prisėdau tarp Hugo ir Luko. Vaikinai nustebo pamatę mane, bet netrukus įsiliejus į jų kalbą, buvau pripažinta, kaip dora ir nieko blogo nelinkinčia piliete.
-Kaip tau Belle? - tyliai paklausiau.
-M? - neišgirdo Hugas.
-Nieko... Sakau, gražus vakaras. - kažkodėl nusukau temą kita linkme.
-Pritariu.
-Klėjau.
Brolis pakėlė akis į mane.
-Einam?
-Kur?
-Man reikia tavęs.
-Dabar? - išsišiepė prikasdamas lūpą.
-Gali baigt? - rimtai žvelgiau į jį.
-Kur baigt?
Jo klausimas mane pribloškė, vaikinai ėmė juoktis, o aš susiraukusi atsistojau.
-Ateinu. - tvardydamas juoką atėjo arčiau.
-Baik išsidirbinėti.-tariau ir pačiupusi jo ranką nusivedžiau.
-Pasilinksminkit, netrukdysim! -kažkas sušuko.
Įėję į namelį, nieko nelaukusi pasodinau Klėjų ant sofos, o pati stovėdama prieš jį ėmiau kalbėti:
-Ta nesamonė, kad mes pora turi ribas.
-O man patinka. Kas nenorėtų tokios, kaip TU?
-Tu užkerti kelią teisybei.-buvau pikta.
-In my mind, in my head,
this is where we all came from... - niūniavo jis, pagal muziką skambančią lauke.
Klėjus mane siutino, kai palikusi jį užlipau į viršų.
-Nesureikšmink visko taip! - užlipo ir jis.
-Aš su tavimi kalbu, o tu dainuoji... Tai normalu?
-Gerai...Atsiprašau. Kas yra? Klausau.
Nebenorėjau kalbėti.
-Sakyk...
-Belle'i patinka Hugas ir...
-Ir?
-Ką manai?
-Gerai. Jam jau seniai reikėjo normalios panelės, bet žinai kažin ar išbūtų ilgai, nes Hugas ne tas, kuris prisiriša ir būna ilgai .
-Oh...problema ta, kad manau jis patinka ir man. - pažvelgiau į Klėjų.
Brolio akys virto lyg stiklinės.
-Aš rimtai... Nežinau ką daryti, nes nenoriu skaudinti Belle's,bet nenoriu paleisti ir Hugo. Noriu jį pažinti labiau...
-Tu verta geresnio, palik jį kitoms.
-Lengva tau sakyti...
-O jei rimtai, klausyk širdies, nes Hugas geras vaikinas, nebendraučiau su idiotais, o jei nuskriaus tave, gaus ne vieną ir ne du.-apkabindamas mane, kalbėjo Klėjus.
-Ir prašau pasakyk Belle'i, kad mes ne pora.

_____________________________________
Jei patiko, vote ⭐