Nothing lasts forever[BAIGTA]

24 Dalis

Paspaudžiau durų skambutį, bet niekas neatidarė, kai paspaudusi dar kartą, jaučiau vis dar veikiantį Hugo mašinos variklį. Jis laukė. Turbūt galvojo, jei Becky neatidarys, bus mano "raitelis ant balto žirgo" ir parveš mane atgal namo. Staiga durys prasivėrė ir greitai įsmukusi į Becky namo vidų, girdėjau, kaip Hugas nuvažiavo.
-Aš ne viena.-apkabinusi suspiegė Becky. -Kol atsibeldei čia, per tą laiką, atvažiavo pas mane, kai kas tokio su, kuo norėčiau tave supažindinti.
Viskas taip greit vyko, kad net nesupratau, kaip taip greitai galima kalbėti. Staigia Becky čiupo mano ranką ir nusivedė į galinį namo kiemą. Staiga pravėrėme stiklo duris ir ten ant didelių pintų krėslų pamačiau sėdinčius du man visai nematytus vaikinus.
-Tai mano pusbrolis Benas ir jo draugas Robertas. O čia Corina.
-Robis. - šyptelėjęs šviesių plaukų vaikinas, ištiesė man ranką.
Paspaudžiau ją, kai tuoj atsistojęs Benas apkabino mane.
-Nuostabiai atrodai. -nemaloniai nužvelgęs mane nuo galvos iki kojų, rimtas tarė Benas.
Jaučiausi nejaukiai ir žymiai per daug sutrikusi. Robis sėdėjo vienvietėje kėdėje,o aš ir Benas dvivietėje. Staiga jis apsikabino mane per pečius. Pasijutau labai keistai,bet neatstūmiau jo, kai šalia esanti Becky, prisėdo šalia Robio, bet toje pačioje sofutėje, kurioje sedėjome mes.
-Galim pasikalbėti dviese? - palenkusi galvą, klausiau Becky.
-Truputį vėliau, gerai? - nutraukusi pokalbį su Robiu, atsakė Becky.
Jaučiausi neišgirsta, kai Benas staiga paklausė:
-Kokie vaikinai patinka?
-Tikrai ne tokie, kaip tu. - pajutusi jo ranką sau ant šlaunies deptelėjau.
-Oho, kokie mes pasikėlę.-nusijuokė Benas.
-Aplinkybės liepia, tokiems būti. - šyptelėjau fake šypsena. - Geriau papasakok apie save.
-Na nors aš tik aštuoniolikos, turiu nuosavą butą, Niujorko centre, vienuoliktame aukšte, su vaizdu į centrinį parką ir naujausią "Mercedes" parkės automobilį. Daug keliauju ir mėgstu merginų draugiją. - kalbėdamas didžiavosi savimi.
Iš jo trumpo savęs apibūdinimo supratau, kad jis labai pasibūdęs ir mėgsta girtis.
-O kas apie tave?
Maniau, kad niekada nepaklaus.
-Aš paprasta. Gyvenu su tėvais, turiu keletą draugų, kurie mano gyvenime reiškia labai daug, dar turiu brolį. Mėgstu keliauti ir daug svajoti. Niekada gi nežinai, kada tai išsipildys, dievinu jūra ir mišką...
-Pagarsink tą dainą! -išgirdęs Liam Payne daina:

sušuko ir paleidęs mane, ėmė dainuoti.-You know, I love it, when the music's loud
But c'mon, strip that down for me, baby
Now there's a lot of people in the crowd
But only you can dance with me
So put your hands on my body...
Jaučiausi viena. Jis nutraukė mane ir net nesiklausė, kai atsistojusi atkreipiau Becky dėmesį.
-Kur eini? - klausė draugė.
-Namo.
-Juk tu katik atėjai.
-Aš atėjau su tavimi pasikalbėti, o ne...
-Viskas gerai, jie labai draugiški, tik dabar dar nedrąsu.-priėjusi apkabino mane.
-Važiuojam gal prie ežero? - staiga paklausė Benas.
-Taip! Bus nerealu!-sucypė Becky. - Kol dar yra saulutė, pasideginsiu.
-Žinau labai gerą vietą. - įsiterpė Robis.
-Aš namo, o jūs gerai pasibūkit.- šyptelėjusi tariau ir norėjus nueiti buvau sustabdyta.
-Pabūk. - tarė Robis. - Bus linksma, noriu su tavimi susipažinti.
-Na po pokalbio su Benu, su niekuo pažindintis nebenoriu...-nuleidau akis.
-Viskas bus gerai, jis ne aš. - šyptelėjęs nulipo nuo kėdės ir priėjęs apkabino per pečius.
-Važiuojam, bus linksma. - dar padrąsinusi Becky, nubėgo ruoštis.

Po 2 valandų, 17:22,prie ežero.

Sėdėjau ant pleduko,o Becky su vaikinais nuėjo maudytis. Becky ir Benas išgėrė kažko stipraus, o Robis vairuoja, todėl atsisakė. Aš taip pat nenorėjau. Vanduo buvo tikrai šaltas, todėl pasilikau sausumoje. Neseniai sirgau, todėl Becky suprato ir neaiškinusi vaikinams to ilgai ir nuobodžiai, pasakė, kad neturėsiu ką persirengti ir jie nebeklausinėjo. Šildžiausi saulutėje ir tolumoje stebėjau besitaškančius Becky, Beną ir Robį. Čia tikrai gražu ir begalo jauku. Aplink esame apsupti miško, ežero krante plaukiojantis lieptelis, todėl atsistojau ir susikišusi rankas į kelnių kišenes nuėjau ant jo. Vaikinai pamatė mane, todėl kartu su Becky priplaukė arčiau ir nenustojo kalbinę išsimaudyti, kai pradėjo zyzti ir Becky.
-Becky... Juk žinai, kaip aną kart greitai susirgau.
-Žinau...bet vanduo labai šiltas. -tarė Becky
-Tai nieko nekeičia. - pavarčiau akis.
-Aš ateisiu su tavimi į krantą. - tarė Robis, kai išniręs iš vandens jau stojosi eiti į krantą.
Šyptelėjau jam, man patiko jo draugiškumas. Jis buvo labai kūdas ir paprastas, priešingai nei Benas, tvirtai sudėtas vaikinas. Benas išlepintas turčių vaikas, o Robis visai paprastas, kas mane labai žavi. Staiga pažvelgiau žemyn ir pamačiusi Beno demoniška šypsena, jaučiu, kaip krentu į vandenį. Šaltis užlieja mano kūną ir priverčia smarkiai išsigąsti. Patiriu lengvą šoką. Išniriu iš vandens ir esu velniškai pikta. Plaukai prilipę prie veido ir šlapias mėgstukas išryškiną nuogą krūtinę....
-Taip šalta! - sušunku priglausdama riešus prie krūtinės. - Viskas taip šlapia!
Esu įsiutusi, o, kad Benas mane įmetė tik dar labiau siutina mane. Becky nenustoja juokusisi, kai pamačiusi krante ant pledo gulintį telefoną, apsidžiaugiu.
-Argi nešiltas vanduo? - su šypsena klausia Benas.
-Asilas! - trenkiu jam per veidą.
-Nereikia taip pykti... Linksma ir įdomu. Gi geroms mergaitėms, patinka blogi berniukai.-prikando lūpą ir pakilnojo antakius Benas.
-Tai labai gerai, kad aš negera mergaitė, - plačiai šyptelėjau ir tuoj nutaisiusi rimtą veidą nuėjau į krantą.
Stebėjausi geriausios draugės elgesiu ir tuo labiau Benu. Vienintelis Robis elgėsi su manimi taip, lyg būčiau jam labai svarbi.
Grįžus, jis davė man savo rankšluostį, kai padėkojusi jam nekantravau važiuoti namo. Benas vis atsiprašynėjo, o Becky ėmė rūpintis, kai vos ne vos išprašius važiuoti namo, jie sutiko. Jau buvo apie 19:17. Susėdome į mašiną ir išvažiavome. Drabužiai buvo kiek išdžiuvę, kai nubėgęs tušas ir nuo drėgmės stingdantis šaltis, nedavė jokios naudos.
-Atsiprašau,kad taip išėjo. Buvau kiek išgėrusi, todėl nelabai supratau, kas vyksta... Būčiau tikrai elgusisi kitaip, bet tuo momentu man pasirodė linksma. Nepyk... - pagriebusi mano ranką atsiprašynėjo Becky.
-Nepykstu.
Visą likusį kelią važiavome klausydamiesi muzikos, Robis su Benu dar kažką kalbėjosi, o mes tylėjome. Likę dedauk iki namų ėmiau skambinti Klėjui, bet jo telefonas buvo išjungtas, kai sugalvojus paskambinti Hugui, jis numetė ragelį. Užrakinau telefoną ir nebežiūrėjau į jį. Prie Becky namų atsiradome apie 20:02,todėl tik išlipus radau keletą praleistų skambučių nuo Hugo. Kaip galėjau negirdėti? Tik spaudžiau skambinti ir telefonas tą pačią minutę išsikrovė.
Eiti namo nenorėjau, nes lauke gan vėsu, o mano rūbai tikrai ne patys sausiausi.
-Su kuo grįši namo? - staiga klausė Robis.
-O jie miegos pas tave? - kol kas ignoruodama jo klausimą, paklausiau Becky.
-Taip. Nori ir tu pasilikti?
-Ne, turiu planų...
-Tik, kad tavo planai neatsiliepia... - patraukė pečiais Robis. - Pasilik, pažiūrėsim filmą.
-Man tikrai reikia namo.
-Aš parvešiu, visgi kaltas, dėl šlapių drabužių. - įsiterpė Benas.