Nothing lasts forever[BAIGTA]

28 Dalis

Neturėčiau tikėti Jane, bet viskas taip sutampa. Nieko jai neberašiau, kaip tik užrakinusi telefoną, stengiausi įžiūrėti teigiamų dalykų.

Pasiduosiu ir vaidinsiu, jog nieko nebuvo-liksiu įskaudinta. Papasakosiu apie tai Hugui- jis gali pasikalbėti su Jane ir tada bus dar blogiau. Papasakosiu apie tai Klėjui-gausiu daugiau informacijos apie Jane ir man bus ramiau, bet ar jis turi žinoti apie mūsų santykius?Papasakosiu apie tai Becky-ji ims pykti ir priekaištauti, kodėl nepasakoju jai visko ir bandys atitraukti nuo galimos išdavystės, kai pati užtiksiu juos kažin ką darančius. Nežinau! Galva plyšta, o pasikalbėti nėra su kuo.

Dabar 08:44 ryto, apačioje tylu, kambaryje taip pat. Dar bandau užmigti, bet akys tik niaukiasi, o širdis nori verkti. Netrukus telefonas vėl subliksi ir atidariusi jį, pastebiu, kaip Jane į žinutes atsiunčia nuotrauką, kurioje matosi ji ir kažkoks vaikinas. Jie bučiuojasi, abu rankoje laiko alaus, vaikinas šypsosi, atrodo patenkintas.

Tiksliai atpažįstu, kad tai Jane, bet negaliu suprasti kodėl ji man tai siunčia? "Ar tai rimtai tiesa, tas vaikinas nuotraukoje Hugas?" - labiau įsižiūrėjus imu suprasti. Visą tai ne Jane kliedesiai? Jau imu gailėtis, kad ten nevažiavau, nes gulėdama lovoje tik matau, kaip griūna mano ir Hugo pasitikėjimas vienas kitu bei ateitis, kurią taip atsargiai buvau be pradedanti kurti. Nieko nelaukiau ir ėmiau skambinti Becky. Nors ankstu, man jos reikia. Į pirmą skambutį niekas neatsiliepė, skambinau antrą kartą, bet girdėjau tik tylą... nebesupratau, kas darosi viduje, bet ašaros ėmė ristis skruostais ir aš supratau, kad visko iš gyvenimo taip lengvai nepasiimsi. Spaudė širdį, o jaučiausi, kaip niekad vieniša. Pakilau iš lovos ir nusišluosčiusi sūrias ašaras nusileidau į pirmą aukštą ir sustojusi prie mamos kambario durų, suabėjojau. Ar tikrai eiti pas ją? Turėsiu viską papasakoti, o ar aš tam pasiruošusi? Velniop... Palenkiau durų rankeną ir įėjusi į vidų radau ją miegančią lovoje. Alekso nebuvo, kai priėjus arčiau, ji pasimuistė. Įlipau į lovą ir apkabinau ją. Neištvėrusi tylai kukčiojau.
-Kas nutiko? - atsitraukusi, prikimusiu balsu klausė mama. - Prašau kalbėk... - apkabindama stipriau, trynė pečius.
-Žinai, kaip skauda, kai tau patinkantis žmogus pasiduoda pagundai ir galbūt sugula su kita?
-Galbūt? - pasidomėjo.
-Nežinau ar tai tiesa... Bet kažkur širdyje tikiu tuo.-sukukciojau, garsiai atsidusdama.
-Kai dar gyvenau su tavo tėvu, verkdavau kiekvieną dieną. Jis grįždavo girtas, nu bučiuotas kitų merginų ir kvepiantis neaiškiais kvepalais. Man skaudėjo, bet ne pasidaviau. Pradėjau kalbėti, kodėl jis tai daro, kuo jam netinku aš? Ar aš jam nepatraukli, ar neįdomi? Jis nenorom atkirsdavo, kad aš jam šlykšti ir nusibodusi, bet, kai gimei tu, jis dar labiau pasikeitė. Ėmė mane mušti, kai nespėdavau sutvarkyti namų ar išvirti valgyti, jis rėkdavo ir tada aš dar labiau verkiau. Turėjau tave ir giliai žinojau, kad tu vienintelė priežastis, kodėl dar stoviu čia ir laikausi. Tu buvai ramybė ir džiaugsmas ir jei ne Aleksas... Nežinau ar dar būčiau čia.
-Bet mam...ką tu tuo nori pasakyti?
Niekada nemėgau, kai ji kalbėjo apie tėvą, nes tai pačios liūdniausios istorijos, kurių nederėtų niekam žinoti. Negalėjau nutraukti jos, todėl nenorom klausiausi. Man nepatiko, kad ji verkia.
-Aš dar nebaigiau. - pareiškė. - Vieną vakarą jis parsivedė namo kitą merginą. Jam tada buvo dvidešimt aštuoneri ir jau tada atrodė suaugęs , todėl ta mergina prieš jį atrodė vos šešiolikos ar kiek vyresnė. Jie nuėjo į viršų ir liepė mums nešdintis, kitaip išmes pats. Gaila ta mergina negirdėjo to, kai jis šitaip pasakė, bet pati nesupratau, kaip žmogus galėjo taip labai pasikeisti, kai atrodo katik pradėjo gyventi kartu ir iki tol viskas atrodė tobula, lyg pasaka,kurios norėtų kiekviena princesė. Noriu tau pasakyti, kad išdavystė yra turbūt skaudžiau už visus smūgius ir pažeminimus, o ypač, kai tai daroma visai neslėpiant, o specialiai, kad pažemintų ir sutryptų. Buvome nesusituokę, todėl susirinkau daiktus ir kartu su tavimi išvažiavau pas mamą. Viskas nurimo, gyvenimas nusišvietė kitom spalvom, kai tavo tėtis padavė mus į teismą dėl tavo globos. Nesupratau, kodėl jis taip elgėsi, bet, kaip vėliau paaiškėjo jis norėjo iš tavęs pasipelnyti ir padaryti prostitutę, nebūčiau to leidusi! - atsiduso. - Aš tave taip myliu ir... - mama sukukšiojo pabučiuodama man į kaktą.
-Baik... Pati žinai, kad jis nevertas tavo ašarų.-tvirčiau apkabinau ją.
-Tu teisi. - susiėmė.-Bet tada atsirado Aleksas ir padėjo išsikovoti tave, nors šansas buvo labai mažas, nes neturėjau kur gyventi, neturėjau  darbo ir buvau vos dvidešimties... Buvo labai sunku, bet tu padėjai visą tai ištverti. Tavo pirmieji žingsniai, pirmas žodis "mama", šypsena ir meilūs prisiglaudimai, privertė užaugti ir tapti kažkuo didžiu. Tu padarei mano gyvenimą tokį, koks dabar yra, o dabar aš labai laiminga ir gyvybė rusenanti mano viduje, tik dar labiau su tvirtins mano ir Alekso santykius.-paglostydama pilvą, dabar mama verkė per šypsena. - Aš laiminga ir galiu pasakyti, jog turiu viską.
-Myliu tave... - nusiritus ašarai tyliai tariau.
Abi verkėme ir tai buvo daug lengviau nei vienai. Supratau, kad mamos gyvenimas buvo labai sunkus ir, kad ir pasakodama neparodys, koks sunkus gyvenimas buvo seniau.
-Jei kažkas mylės tave taip stipriai, kaip myliu Aleksą ir jis mane, tokių minčių, kaip išdavystė, nepasitikėjimas ar liūdėsys, tavo gyvenime nebus. Hugas geras vaikinas, bet, koks jis yra viduje gali sužinoti tik su laiku.
-Taip...
-Jis vakar kalbėjo su manimi, prašė, kad išleisčiau tave kartu su juo ir užsiminė, jog žada klausti ar sutinki būti jo mergina. Sutikai?
Buvau nustebusi, kad jis kalbėjo su mama.
-Sutikau... - po pauzės atsakiau. - Bet manau paskubėjau ir labai.
-Bet tarp jūsų nebuvo nieko...
-Ne!-nutraukiau ją, žinodama, kad ji turi omenyje lovos reikalus.
-Gerai... - atlošusi galvą, atsiduso.
Tylėjome, kai dar patraukusi nosį nesupratau, ką teks daryti vėliau.
-Tu pati geriausia, gražiausia, rūpestingiausia, protingiausia ir visokia kokia, todėl rinkis atsargiai ir prašau nenerk į pasaulį užmerktomis akimis. Tave gali skaudinti, trypti su kojom, bet išlik sąmoninga ir nepasiduok, nesutik iš pirmo karto. Parodyk vaikinui, kad jis negaus tavęs tik panorėjus. Būk tvirta. Prašau... Nebepakęsiu matyti tavo ašarų.-pakšteldama į kaktą, išlipo iš lovos ir išėjo iš kambario.
Gulėjau ant minkštos Alekso pagalvės ir supratau, kad visą tai ką sakė mama yra taip teisinga ir realu. Suvaržiau Hugą ir net nematant jo troškimo turėti mane, sutikau su viskuo ką davė. Jo žvilgsnis užbūrė mane ir privertė pasiduoti jo skleidžiamoms bangoms. Taip pripažinsiu jis kitoks, jis romantiškas, mielas, rūpestingas, pavydus ir visoks koks... Jis lyg tobulą vaikino versija, bet matydama tik paviršių, nebandžiau pajusti, šalta ar šilta yra dugne. Jaučiausi tokia sušeista ir įskaudinta. Jaučiausi kvaila...