Baigusi žiūrėti paskutinę dienos normos seriją, pagriebiau telefoną pažiūrėti, kas gi taip ieškojo manęs. Radau tris žinutes nuo Becky.
T
uoj palikusi telefoną ant lovos, nusileidau į pirmą aukštą. Mama ir Aleksas žiūrėjo televizorių. Aleksas, tai mano patėvis, Klėjaus tėtis.
Einant pro juos, abu keistai žvilgtelėjo į mane ir toliau sau ramiai žiūrėjo televizorių. Aleksas begalo mylėjo mamą ir buvo labai pavydus, todėl kartais, namuose vykdavo beverčiai barniai, kurie galų gale baigdavosi bučiniais ir vieno kito atsiprašymais. Dievinau tą vyrą ir laikiau lyg tikrą tėvą,nes savo tėvo gyvenime nebuvau mačiusi ir nenorėjau matyti. Jis išvarė mus vos man gimus ir mama viena turėjo pakelti naštą, kurią paliko jai. Begalo mylėjau mamą, todėl žinodama, kokia ji buvo nemylėta jaunystėje, vertinau kiekvieną Alekso prisilietimą prie jos, nes tai buvo taip jautru ir tikra. Jis tikras pavyzdys, Klėjus turėtų didžiuotis turėdamas tokį tėtį. Aleksas rūpestingas, užjaučiantis ir sąžiningas. Nekartą buvau jam išsipasakojusi ir buvau suprasta ir tikra, kad tai ką papasakojau jam, liks tik tarp mūsų. Aleksas aukštas ir tvirtai sudėtas vyras. Turi gan ryškią barzdelę, jo plaukai trumpi, tvarkingai sušukuoti šonu, visada tvarkingas ir pasitempęs.
-Kas??-susiraukė mama.
Supratau, kad stoviu vietoje ir spoksau į juos.
-Ne, nieko, pas mane atėjo Becky... - pasimetusi deptelėjau.
-Gerai, pati žinai, juk atėjus jai nereikia pasisakyti... Bet kodėl taip žiūri į mus?
-Turbūt labai mielai atrodot, - kažką numykiau, o Aleksui labiau apkabinus mamą, pamačiau abiejų veiduose šypseną.Nuėjusi prie lauko durų, atidariau jas ir už jų pamačiusi apsiverkusią Becky, sutrikau.
-Kas nutiko? - puoliau apkabinti ją.
Becky tik dar labiau apsiverkė ir nesugebėjo pratarti nė žodžio.
-Tavo tėvai namie?-kukčiodama po minutės sugebėjo paklausti.
-Taip...-man tarus, apsivalė akis ir kartu su manimi praėjo pro tėvus prieš tai dar pasisveikindama.
Užlipome į viršų ir įėję į mano kambarį, susėdome ant lovos.
-Kodėl nekėlei ragelio? -nuleidusi galvą paklausė.
-Žiūrėjau serialą, atsiprašau...
Becky nebesivaldė, kai pradėjusi gausiai verkti, įsikniaubė man į petį.Glosčiau jos nugarą ir bandžiau nuraminti, kai nesusilaikiau ir pravirkau pati.
-Aš tuoj...
-Neprivalai man to sakyti jei tau skaudu ar nenori.-rimtai tariau.Bandžiau išlikti stipri, nes jei imčiau gausiai verkti, būtį dar sunkiau.
-Tu mano geriausia draugė, todėl turi žinoti viską noriu ar nenoriu. - atsitraukusi, plačiomis akimis žvelgė į mane.
Įdėmiai žiūrėjau į ją ir kantriai laukiau, kol pradės kalbėti.
-Kai susitikau su Luku, jis buvo labai keistas. Vis rašynėjosi su kažkuo telefonu, o paprašius parodyti jis griežtai atkirto, kad tai nemano reikalas ir turime vienas kitu pasitikėti, kad ir kas berašytų.-valdėsi nepravirkusi. -Likau nustebinta, kai po kiek laiko, grįžome pas jį į namus. Telefonas atrakintas gulėjo prie manęs, kai tuo tarpu Lukas kuitėsi prie stalo, ieškodamas pakrovėjo. Paspaudusi keletą mygtukų, ėmiau skaityti žinutės su kažkokia Sara... '' Kas per Sara?'' - vis galvojau... Gyvenime tokios nesu sutikusi ar girdėjusi jam kalbant apie ją. Jų susirašynėjime buvo daug širdučių ir mielų veidukų,bet tai nebaisiausia... Tuo metu jam atėjo žinutė nuo jos ir atsisukęs į mane, pamatė, kad naršau jo telefone...-prapliupo verkti.
-Supratau... Gali nebepasakoti... Viskas susitvarkys.-paglosčiau jos gležną ranką.
-Bet kas svarbiausia jis pradėjo ant manęs rėkti, išvadino šlykščiausiais žodžiais, o aš taip jį myliu! - kėlė isterijas.Net nežinojau, kaip galėčiau padėti... Aš į tokius dalykus retai kada reaguoju taip smarkiai, todėl sunku kažką pasakyti.
Tuoj išgirdau tuksenimą į duris.
-Kas!? - sušukau.
-Klėjus... - tylus balsas pasigirdo už durų.
-Dabar ne laikas tavo nesamonėms!
-Tegul įeina, noriu pasikalbėti, visgi jie draugai... - nuverktomis akimis žvelgė į mane.
-Įeik, bet be nesamonių! - pavarčiusi akis, sušukau.
Durys prasivėrė ir į vidų įėjo kiek apsimiegojęs Klėjus. Jis dėvėjo pilkas treningines kelnės ir juodą, apspaustą ir kiek susiglamžiusią maikutę. Patempė maikutę į apačią ir priėjęs arčiau mūsų, prisėdo šalia Becky.
-Kas nutiko? Katik skambino Lukas, ieškojo tavęs, miegojau, todėl išgirdęs verksmą, supratau, kad tai ne Corina, o kažkas kito, - prikimęs kalbėjo.
-Skambino Lukas? - tuoj lyg atsigavusi paklausė Becky.-Na taip... Jis buvo tavo namuose, sakė nerado, pasikarščiavo ir tu įšėjai.
-Pažįsti Sarą?
-Ta prasme?
-Bet kokią Sarą, kuri galėtų būti susyjusi su Luku?! - pakėlė balsą Becky.
-Daug ko galiu neatsiminti, nes daug merginų rodome vienas kitam bei vis apie kažką kalbam. - išsišiepė Klėjus.
Becky liūdnai nustebo.
-Baik... - suurzgiau nutaisiusi piktą žvilgsnį į Klėjų.
-Juokauju... Pasakyti, kad tu pas mus? - su šypsena veide tarė Klėjus.
-Ne... Tegul gailisi savo poelgio. - Becky nuotaika pakilo, kai tuoj ir šypsena švietė jos lūpose.
-Kaip nori, - patraukęs pečiais, atsistojo eiti iš kambario.
-Galėsi gal vėliau parvežti mane? - nespėjus Klėjui išeiti klausė Becky.
-Taip, jei tik reikės,užeik į kambarį, parvešiu.
Klėjus buvo labai geras ir malonus, tik su manimi jis kitoks. Erzina ir jam tai patinka... Niekada iš karto nesutiktų jei būčiau prašiusi aš.Atsigulėme į lovą ir ėmėme žiūrėti tą patį serialą, tik man atrodė žiūrėjau aš, o Becky skraidė savo minčių labirintuose. Buvo apie aštuonios vakaro, todėl pažiūrėjus keletą serijų, supratome, kad jau tikrai vėlu ir reikia pradėti ruoštis kelionei, nes išvykstame trečią nakties,o jau po vienuolikos, kelios minutės...
Becky stojosi iš lovos ir su mano palyda, kartu su Klėjumi išvažiavo iš namų. Nerimavau dėl jos, bet turėjau koncentruotis į kitą, kad ko nepamirščiau.
Nuėjau į vonią ir išsiplovusi galvą, persimoviau naujus apatinius ir palaidą maikutę, kurią mėgau susiraitoti virš bambos. Išėjusi iš vonios patraukiau link Klėjaus kambario, kai iš jo spintos išsitraukusi šiltą jo paties džemperį, nusinešiau į savo kambarį ir susigrūdusi į lagaminą, apsimečiau, kad nieko nebuvo. Mėgau nešioti jo rūbus, o jam tai nepatiko,bet kas man jei patogu ir šilta? Nejau gaila?
____________________________________
Jei patiko, vote ⭐
ESTÁS LEYENDO
Nothing lasts forever[BAIGTA]
Novela JuvenilMergina, kuri norėjo iš gyvenimo pasiimti viską, buvo vardu Corina. Ji nebijojo pasitikėti kitais ir likti įskaudinta. Ji žinojo, kad tai normalu, todėl rizikavo, nes taip buvo įdomiau, nei sėdėti rankas sudėjus ir visko bijoti.Beabėjo buvo skaudu...