Nothing lasts forever BAIGTA

12 Dalis

Hugas išėjo, o aš likau kambaryje. Atsiguliau į lovą ir galvodama apie daug dalykų besisukančių galvoje užmigau. Sapnavau keisčiausius sapnus, kurie atsibudus naktyje dar ilgai nepaliko manęs. Sapnavau, kad krentu nuo aukšto skardžio, bet visai nebijau ir tai mane veža. Kelio atgal nebėra, bet kritimas taip pat nesustoja. Man neskauda, nebaisu, tik keistas malonumas teka venomis.
Staiga pašoku, nuo Becky purtymo.
-Bijau...-tik ištarus žodį, kambarys nusitvieskė blykstelėjimu nuo žaibo.
Taip kartojosi kas keletą sekundžių, lietaus lašai trankėsi į stogą, o garsas nuo žaibo, drebino sienas. Žinojau, kad tai labai arti, bet stengiausi apie tai negalvoti.
-Prašau nesupyk dėl to ką pasakysiu, bet gal gali pakviesti Luką ir pati miegoti jo lovoje? - tyliai sušnabždėjo Becky.
Keistas jausmas apėmė vidų. Galėjau to tikėtis anksčiau. Niekada nebuvau buvusi per naktį su Luku ir Becky viename name, todėl labai keista. Atsistojau iš lovos ir netardama nė žodžio nuėjau link laiptų, kai ramiai lipdama jais, apėmė šaltis. Apačioje buvo tamsu, tik vis sublyksėdamas žaibas parodydavo kelią. Staiga milžiniškas garsas suskambo ausyse, kai iš tos baimės prisėdau ant laiptų, bet netrukus jau stovėjau prie Luko lovos.
-Eik į viršų pas Belle...-tyliai sušnabždėjau.
-Ką? - kiek užsimiegojęs paklausė.
-Eik į viršų...
-Pas Belle?
-Becky... - pataisiau susiraukdama.
Ir tik dabar susimąsčiau, kad per daug galvoju apie Belle.
-Kodėl? - keistai klausė Lukas. Jo balsas abėjojo.
-Jai baisu. - man tarus, griaustinis ir vėl nuskambėjo fone.
Lukas išėjo, o aš prisėdau į jo lovą. Man buvo šalta, o ji buvo šilta, todėl apsiklojau ir nebejudėjau.

Rytas 08:00,penktadienis

-Aštuonios valandos ryto! Pabudome ir kelkimės! -kažkas kalbėjo.
Pakėliau galva ir apsižvalgiusi aplink, mačiau raciją kabančią ant spintos iš kurios ir ėjo garsas.
-Spintoje rasite lietpalčių, apsirenkite šiltai, devintą ryto pusryčiai ir keliausime į žygį.
Tie patys žodžiai skambėjo fone apie keletą minučių, kai paliepus paspausti žalią mygtuką, jei tai išgirdai, taip ir padariau. Klėjus jau sedėjo lovoje, bet vis nenorėjo atsimerkti. Tvarkydama netvarką aplink, nesupratau, kaip užmigau vakar. Juk per tokį garsą užmigti, būtų ne taip lengva.
-Kelintą vakar grįžot?
-Gal 3 ryto... - užkimęs Klėjaus balsas kalbėjo su manimi.
Supratau, kad aš vienintelė busiu pamiegojusi, todėl nieko nelaukusi nuėjau į vonią. Atsiprausiau ir užlipau į antrą aukštą ruoštis. Becky ir Luko patalai nežymiai judėjo,

kai išgirdusi bučinių keliamus garsus, skubėjau dingti iš čia kuo greičiau.
-Mes tuoj... - sukuždėjo mergina.
Stengiausi negirdėti jų, kai pagriebusi šiltesnius rūbus, nusileidau į vonią apsirengti. Tikiuosi tai ką darė Becky ir Lukas, tai buvo tik bučiniai.
Rišdamasi plaukus, išgirdau keistą bildėsį lubose. Kadangi vonia buvo po laiptais, puikiai girdėjosi, kas jais lipa. Pasidariusi netvarkingą kuodą, išėjau iš vonios ir po manęs staigiai į ją įsmuko Lukas.
-Tai va kur mano džemperis.- sukryžiavęs rankas ties krūtine, sedėjo išsidrėbęs ant sofos brolis stebėdamas mane.
-Argi gaila sesei? - vaidinau nuliūdusią.
-Reikėjo paprašyti...
-Ir nebūtum davęs.-pavarčiau akis.
Klėjus išsišiepė.
-Bet...
-Bet man labai šalta ir tu nepyksti,nes tik tavo džemperiai sušildo mane, - nutraukusi jį, su šypsena veide kalbėjau.
Klėjus, kiek susiraukė, jo veidas atrodė sutinęs, o pats lindėjo džemperyje, susikišęs rankas į kišenes ir galvą užsidengęs gobtuvu.
-Kodėl Hugas nesikelia? - staiga apsižvalgiusi paklausiau.
-Turbūt visą naktį drebėjo nuo žaibo ir neišmiegojo, - sustodama laiptų viduryje, tarė Becky.
Pažvelgiau į ją, bet neturėjau noro kalbėti.
-Nepyk dėl vakar... atsilyginsiu.- priėjusi apkabino iš už nugaros.
-Mhm... - nekreipdama į tai dėmesio nuėjau prie Hugo lovos, esančios už sienos.
-O kas buvo vakar? - dar girdėjau Klėjaus klausimą. Jie kalbėjosi.
Kambarys buvo šaltas ir drėgnas, todėl Hugas gulėjo smarkiai apsikamšęs patalais.
Paliečiau jį ir net pati nepajutau, kaip jau buvau virš jo. Hugas greit patempė man už rankos ir pasiguldęs mane šalia, giliai alsavo.
-Laukiau tavęs...galvojau ateisi, sušildysiu, juk naktį buvo šalta?-vos girdimai šnabždėjo man į ausį.
Buvau nustebusi ir stipriai pasimetusi. Man tikrai buvo šalta, bet jis tik kalba per miegus. Jo akys stipriai suspaustos, o lūpos sausos lyg dykumoje išdžiuvęs vanduo. Gulėjau šalia, žiūrėdama jam į lūpas ir norėjau pabučiuoti. Anksčiau to nebuvo, bet žiūrint į jį, atrodė, kad tarp mūsų atsiradusi trauka, traukė taip stipriai, kad miegantis Hugas, atrodė lyg gyvas, matantis asmuo. Lenkiausi įvykdyti trokštamiausią norą ir geriau būti atstumta nei nepabandyti, kai staiga sukrebždėjusios grindys atkreipė mano dėmesį.
-Ar šitie lietpalčiai? - staiga iš kito kambario paklausė brolis.
Pažvelgiau į durų pusę.
-Ką čia darai!? - garsiai klausė Klėjus pamatęs mane su Hugu vienoje lovoje .
Hugas sujudėjo, o aš staigiai išlipau iš lovos ir atsistojusi nekaltai stovėjau prie Klėjaus.
Hugas atsimerkė ir atsisėdęs lovoje , ėmė rąžytis. Staiga pakėlė akis į mane. Nebenorėjau čia būti, grįžau į pagrindinį kambarį ir ėmusi rengtis lietpaltį ir batus, jau stovėjau prie lauko durų. Apsirengė ir Lukas su Becky, kai nelaukdami Klėjaus ir Hugo išėjome. Lauke nelijo, bet aplink buvo didelės pelkės ir gan tamsus dangus. Debesys užgožė, tobulus medžius, paukščių giesmes ir skaidrų ežero vandenį. Viskas atrodė taip, lyg rudenį. Nemėgau rudens, nes jo spalvos nebuvo sutvertos man. Jos atrodė niurios ir liūdnos, nes be saulės...aš neįsivaizduoju dienos, o priešingai Becky džiaugėsi ir nenustojo šypsojusisi. Ji šaltis, o aš karštis. Mėgau vasarą, o ji rudenį.
Ėjome link pastato, kuriame turėjome valgyti, kai įsidėjus vafliukus, apipyliau juos sirupu ir prigriebusi arbatos, prisėdau prie Becky ir Luko.
Jie valgė blynus su šokoladu ir mėlynėmis bei jogurtu šalia.

Kai vėliau prisijungę Klėjus ir Hugas, buvo kažko be nuotaikos. Abu gėrė arbatą, bet nieko nevalgė.
-Isidėkit bent košės kokios ar sumuštinį... Žygis girdėjau bus ilgas ir įdomus, todėl turit pasistiprinti, nes mažai miegojot. - pilna burna kalbėjo Becky.
-Valgyk valgyk...Mažiau kalbų, daugiau darbų. - gurgšteldamas arbatos, tarė Hugas.
Vaikinas atsistojo ir pagriebęs lėkštę prisidėjo sumuštinių ir ėjo link mūsų.
Apžiūrėjau jį ir man tikrai patiko tai, ką mačiau. Jis mūvėjo džinsus su prakirptais kelėnais ir įvairiais užrašais ant jų bei kreminį mėgstinį, po kuriuo turėjo raudonus, langeliais puoštus marškinius ir džinsinį švarkelį. Lietpalčio jis nedėvėjo.

Pavalgę, kartu su kitais išėjome į lauką. Susitikau su Timmy ir Rachel, kai likusi su jais, nuėjau arčiau stovyklos vadovo, kuris kažką įdėmiai pasakojo keletai merginų.
-O kur kiti? Kur Haris? - klausdamas Timmy, priminė dar vieną vaikiną su, kuriuo susipažinau kelionės pradžioje.
-Jie kažkur gale, o Haris? -bandžiau padėti ir nenustojau žvalgiusisi aplink.
-Jis ten! - pamačiusi jį, šūktelėjo Rachel.
Atsisukau į galą ir išvydau tai, ką mažiausiai tikėjau pamatyti. Hugas ėjo šalia merginos, išpuoselėtu kūnų ir veidu manekenės. Ji juokėsi ir nenustojo kažką pasakojusi Hugui, kai šalia jų, pamačiau ir Harį...

_____________________________________
Jei patiko, vote ⭐