Nothing lasts forever[BAIGTA]

14 Dalis

Staiga skausmas persmelkė delną, kurią laikė Haris. Patraukiau ją ir nebenorėjau žiūrėti į jo pusę. Bandžiau pamiršti kas įvyko viršuje, tas bučinys. Negerai... Ardas vis kalbėjo, dalino iš kuprinės atsineštą maistą ir leido valia vaizduotei. Kiekvienas galėjo žaisti, kalbėtis ir ilsėtis ką, kaip ir kas panorėjęs. Klėjus, Becky, Lukas, Rachel, Timmy, Jane, Belle, Hugas, Haris ir aš nusprendėme žaisti panašų žaidimą į "butelį". Išėjome į kitą patalpą, kai atėjus dar viena mergina, prisijungė prie mūsų. Vietoj butelio naudojome save,lyg rodyklę. Visi pasimaišo po ratą, o žmogus stovintis viduryje sukasi ratu dešimt kartų ir į ką atsisuka, su tuo turi pasibučiuoti.
Pirmas sukosi Haris. Jis sustojo ties Jane, todėl net nelaukę, staigiai pasibučiavo. Jų bučinys atrodė niekada nesibaigs, prasidėjo glamonės...
-Susiraskit kambarį... - piktas įsiterpė Klėjus.
-Gerai gerai, ji žiauriai gerai bučiuojasi. - atsitraukęs išsišiepė Haris.
Jaučiausi labai blogai,o Haris buvo labai patenkintas. Net nepažvelgė į mane.
Antra suko mergina kurios nepažinojau. Pažvelgiau į Becky.
-Sara. - perskaičiau iš jos lūpų.
Banguotų plaukų savininkė, ėmė suktis, kai sustojusi ties Klėjumi, sulaukė keistos reakcijos. Jie nejudėjo, stovėjo ir žiūrėjo vienas į kitą. Lyg nedrįso ar buvo užvaldę jausmai, kai atsipeikėję pakštelėjo vienas kitam į lūpas ir be kalbų rato viduryje jau stovėjo Hugas. Jis pažvelgė į mane ir neryškiai prikasdamas lūpą, ėmė suktis ratu. Per tą laiką mes maišėmės rate, kai sustojus meldžiausi, kad atsisuktų į mane. Kažkur viduje širdis trankėsi it pašėlusi, kai Hugui sustojus ties šalia manęs stovinčios Belle's ir manęs, jis atsimerkė. Belle ėmė strikinėti iš džiaugsmo, bet staiga Hugas priėjo prie manęs ir sugriebęs už kaklo įsisiurbė į lūpas. Nesupratau, kur esu, bet tai buvo turbūt geriau už patį rojų. Skaudūs, bet labai malonūs šiurpuliukai pasiskirstė po oda, kai baigdamas gilų ir ilgą bučinį, dar sukandau jo apatinę lūpą.

Jam tai patiko. Hugas atsitraukė ir atsistodamas tiesiai prieš mane, šyptelėjo. Belle buvo nepatenkinta, o Becky ir Klėjus stovėjo kažko labai nustebę.
-Ką nematę, kaip reikia bučiuotis? - nenulaikydamas šypsenos paklausė Hugas.
-Mokausi dar. - sukrizendamas atkirto Klėjus.
Po Hugo ėjo Belle's eilė. Ji buvo nusiminusi ir liūdna, kai jai besisukant, sustojo ties Hugu. Vaikinas staigiai surimtėjo, kai Belle'i priėjus jų bučinys truko labai trumpai. Galiu tai pavadinti tiesiog pakštelėjimu į lūpas. Jaučiausi kalta. Kalta dėl nežinia, ko ir pasimetusi. Tai tik žaidimas, bet Belle'i patinka Hugas, o jis pabučiavo mane...
Vėliau sukosi Lukas, kai išsukęs Becky, abu liko patenkinti. Becky tiesiog spindėjo iš laimės, kai nežymiai susikibę rankomis, ramiai pasišalino iš kambario, kuriame žaidėme "butelį" . Vėliau sekė Rachel eilė, kai išsukus Jane, pakštelėjo viena kitai į lūpas. Jane išsuko Timmy, kai pats vaikinas ėmęs ginčytis nesutiko su ja pasibučiuoti. Timmy atsisuko į Rachel ir kartu pasibučiavę, privertė Jane susigėsti. Ji liko suirzusi ir nepatenkinta, o Timmy ir Rachel stovėjo kartu ir nenustojo šypsojesi vienas kitam. Klėjus išsuko Becky, kai priėję prie vienas kito mielai pasibučiavo. Mačiau, kaip degė jų akys besibučiuojant, bet bučiniui pasibaigus ji atsisuko į mane ir liūdnai pažvelgdama tarė :
-Atsiprašau...
Supratau, kad tai dėl to, jog Klėjus mano" vaikinas". Ką jis jai dar nepasakė?
Becky išsuko Rachel, kai apsikabinusios, pakštelėjo viena kitai į skruostą ir paskutinė buvau aš. Įėjusi į vidurį ėmiau suktis.
-...aštuoni,devyni, dešimt... - skaičiavau mintyse, kai atsimerkus prieš save pamačiau Klėjų.
Lukas ir Becky grįžo, kai viena ausimi jau girdėjau draugės nuostabą.
Priėjau ir pakštelėjau jam į lūpas vieną trumpą bučinį.
-Ką čia išsidirbinėji? - staiga deptelėjo Klėjus.-Pasibučiuojam normaliai.
Susiraukiau,kai iš principo atsitraukiau nuo jo.
Visi suprato mano veiksmą, bet Becky pasiuto. Ji visą vakarą elgėsi keistai, bet dabar kažkas rimčiau. Ji atsistojo tarp mūsų ir ėmė kalbėti su manimi.
-Tu nemyli Klėjaus?
-Koks tavo reikalas? - gražiai klausiau.
-Manai niekas nieko nesužinos? - susiraukė ji stovėdama gerokai arčiau manęs.
-Ko nesužinos? - įsiterpė Klėjus.
-Kad tavo mergina bučiavosi su Haroldu bibliotekoje, visai neseniai, net nebijodami, kad kažkas juos užklups. - kalbėjo pasididžiuodama savimi.
-Čia buvo klaida. - pažvelgiau į Harį. Vaikinas susiraukė ir liko nustebęs.
-Kokia dar klaida? Tu išdavei Klėjų!-sušuko ji, stumteldama mane.
Klėjus suprunkštė.
Staigiai pažvelgiau į Hugą. Jis buvo nuleidęs galvą.
-Klėjus mano brolis. - tariau ir apsisukusi išėjau.
Buvo nemalonu, kad tai sužinojo visi. Galvojau pasibučiavom ir baigta. Graužiau save ir gailėjausi. Galėjausi pirmą kartą taip stipriai,kaip dabar. Užlipau laiptais į antrą aukštą ir sparčiu žingsniu nusigavusi į tolimiausią namo kraštą, užsiropščiau ant palangės ir žiūrėjau pro langą. Mėgaujausi ramybe ir buvimu viena, kažkur viduje verkiau, o kažkur man tai visai nerūpėjo. Man nerūpėjo tai, ką pagalvos kiti, bet Hugas man tikrai rūpėjo, o išėjo labai kvailai. Buvau viena tuščioje patalpoje. Šalta ir nejauku, bet taip geriau nei matyti visus tuos veidus... Stebėjau milžinišką mėnulį danguje, jis apžvietė mišką, o kartais atrodydavo, kad gali jį paliesti ir laikyti savo delnuose. Užmigau...

Pramerkiau akis ir pamačiau giedrą dangų. Tolumoje švietė saulė, kai kažkas vis šaukė kažką vardu. Nesupratau kas tai, kai staiga pasigirdo traškesys.
-Corina! - aiškus balsas.
-Aš čia. - tariau pažvelgdama į durų pusę.
Ten stovėjo Hugas.
-Einam. Jau eisim link stovyklos. - be emocijų taręs išėjo.
-Palauk! - šūktelėjau ir nulipus nuo palangės pribėgau prie Hugo.
Vaikinas žiūrėjo į žemę, nepakėlė akių į mane.
-Tas bučinys nieko nereiškia. Tai klaida, Haris taip elgiasi su visom, o aš to nežinojau... Jam reikėjo tiesiog nuotykio.
-Kodėl aš tai turiu žinoti? - piktai deptelėjo pakeldamas akis į mane.
-Nes man patinki... Labai...- tariau.
Hugas be emocijų toliau žiūrėjo į mane, kai apsisukęs nuėjo. Nieko neatsakė. Ašara nusirito skruostu, kai susikaupus nuėjau paskui jį. Nežinojau, kaip toliau reiks išbūti stovykloje... Pasidariau daug gėdos ir pasižeminimų. Gailėjausi dėl visko, kai nusileidus į pirmą aukštą, susitikau su kitais. Nenorėjau žiūrėti nei vienam į akis,kai tiesiog išėjau į lauką. Net Becky vakar nesugebėjo ateiti...

Po 4 valandų. 14:18
Grįžome į stovyklą, kai visi išsiskirstę savais keliais persirengė ir nuėję pavalgyti, liko nameliuose. Oras buvo geras, šilta, bet vis dar laikėsi keistas vėjas. Nuėjau į lovą. Nežinojau, kur dėtis ar, kaip elgtis toliau, kai pakėlus akis, prieš mane jau stovėjo Haris.
-Kodėl mūsų bučinį pavadinai klaida? Nejau tau nepatiko? - staiga pradėjo klausinėti.

_____________________________________
Jei patiko, vote ⭐