Nothing lasts forever BAIGTA

23 Dalis

...ir tuoj prie pilvo priglaudė laisvą maikutę. Apvalus pilvukas greitai išryškėjo, todėl puoliau ją apkabinti. Daugybę laiko mama norėjo pastoti, bet nepavyko,o dabar... Dabar ji verkia laimės ašaromis.
-Galvojau jiems pasakei... - sutrikęs pasikrapštė pakaušį Aleksas.
-Norėjau pasakyti, bet nespėjau... Gaila, kad sužinojote taip...-patraukė nosimi mama.
-Jei būtum pasakiusi iš karto, viskas būtų buvę kitaip... - laikydama ją savo glėbyje sušnabždėjau.
-Tai dabar jūs tikrai neišskiriami? - šyptelėjęs klausė Klėjus.
-Sūnau, be tavęs, jos man geriausia, kas nutiko gyvenime, o dar, kai mažas, mūsų bendras vaisius, laukia atėjimo į šį pasaulį, geriau ir būti negali...-neatitraukdamas akių nuo mūsų kalbėjo Aleksas ir priėjęs prie brolio, apkabino jį per pečius.
-Labas rytas,-netrukus pasigirdo tylus ir kuklus merginos balsas Aleksui ir Klėjui už nugarų.
Visi atsisukome ten, o mergina išspaudusi šypseną, užsidengė veidą.
Ji vilkėjo Klėjaus marškiniais, kurie vos dengė jos užpakaliuką, o speneliai ryškiai švietė per ploną marškinių audinį.
Jaučiau, kaip mama sutriko ir pasimetusi paėjo į priekį.
-Nesuprantu, kas vyksta mano namuose... - įsistebeilijusi į juos, tarė mama.
-Aš Madison. - staiga tarė mergina ir ištiesė mamai ir Aleksui ranką.
-Ji mano draugė, tik tiek. - pasiteisino Klėjus.
Staiga Aleksui suskambo mobilusis, todėl likome keturiese. Jis išėjo.
-Busiu gera ir nesakysiu tėčiui apie tai, kas vakar iš tiesų vyko.
-O kas vakar vyko? - suprunkštęs, pavartė akis Klėjus.
-Miegojau svetainėje ir tai ką mačiau jums nežinant, mane tikrai nuliūdino. Buvau geresnės nuomonės apie jus. - nusiminė mama.
-Eianam...-priėjusi prie Klėjaus ir Madison išsivedžiau juos lauk iš virtuvės.
Susėdome svetainėje ant sofos, kai tylėdami nežinojome ką ir pasakyti.
-Vaflių norit ar iš karto makaronų su mėsos kukuliais?! - iš virtuvės sušuko mama.
Susižvalgėme, kai Klėjus šūktelėjo:
-Makaronų.
Užėjau į savo kambarį, kai pagriebusi telefoną, negalvodama ėmiau skambinti Becky.
Netrukus nė sekundei ji atsiliepė.
-Kur tu? - staigiai klausiau.
-Labas...
-Hey. - atsakau. - Nepyk, kad vakar neatsiliepiau, turiu tiek daug ką pasakyti. - nekantravau.
-Neištversiu, greičiau sakyk. - tuoj pasitaisė jos liūdnas tonas.
-Ateisiu pas tave. Kalbėtis telefonu per daug lėkšta. Nėra tiek daug emocijų. Tu namie?
-Taip!-nekantavo.-Tu greit?
-Už valandos gal... - pagalvojau.
-Ugh... Gerai. Laukiu.
Padėjus ragelį, ėmiau nenustygti vietoje, kai atsidariusi spintą tuoj pat ir persirengiau. Laisvai krentantis megstukas ir per kelius plėšytos kelnės-paprastas ir patogus derinys.

Pasikvepinau, pasiryškinau akis ir nusprendusi pilnai pasidažyti, buvau patenkinta rezultatu. Po megstuko apačia nieko nedevėjau, todėl nusmaukusi audinį, plačiai apnuoginau petį, kas man labai patiko. Pasitiesinau plaukus ir nustriksėjau į apačią. Klėjus su Madison rengėsi prie durų, todėl priėjau atsisveikinti.
-Tikiuosi dar susimatysim, - šyptelėjau Madison.
-Ir aš. - netrukus buvau apkabinta.
Klėjus susižvalgė su mergina ir šyptelėję vienas kitam, dingo už lauko durų.
-Klėjus nevalgys?-įėjusi į virtuvę klausiau mamos.
-Jis jau užkando.-noriai atsakė.
Linktelėjau, kai atsisėdusi ant aukštos kedės prie spintelės, pagriebiau sausainį ir atsikandusi jo, pagavau keista mamos žvilgsnį.
-Kur eisi tokia pasipuošusi?
-Net nepasipuošusi... Pas Becky.
-Juk pasakytum jei draugautum su vaikinu? - keistai primerkė akį mama.
-Mam... Juk žinai, kad visada pasakau...-pavarčiau akis.
-Susitarimas yra susitarimas. - pirštu pamojo ji.
-Tas susitarimas buvo, kai man buvo trylika... - atsidusau kramtydama sausainį.
-Man tu visada išliksi tokia maža... O dabar imk lėkštę ir eik valgyti. - pagriebusi sausainį iš mano rankų, padėjo lėkštę su makaronais ir mėsos kukuliais prieš pat nosį.