Nothing lasts forever[BAIGTA]

9 Dalis

Sedėjau ant lovos ir bandžiau pasidažyti,kai išgirdusi girgždžiančius laiptus, pakėliau akis. Staiga prieš save išvydau Hugą. Pamatęs mane ėmė šypsotis ir kukliais žingsniais priėjo arčiau.
-Kaip miegojai? - ramiai paklausė.
-Būna ir geriau.
-Eisi?
-Kur?
-Į lauką? Galvoju pasivaikščiotume?
-Nebent po pusryčių. - sudėdama visą kosmetiką į kosmetinę, atsistojau prieš Hugą.
Jis buvo aukštesnis už mane, bet to nebuvo per daug. Jo ūgis buvo tobulas. Man buvo paprasta ir patogu žiūrėti jam į akis.
Vaikinas spoksojo į mane ir nenuleido akių.
-Kas??
-Tu labai graži... Sunku atsispirti.- išsišiepė Hugas.
-Baik...einam į lauką.-prieš nusileidžiat laiptais į vaikino rankas įkišau jo pačio džemperį, kurį buvau gavusi vakar.
Prie mūsų prisijungė ir Klėjus, kai išėjus į lauką, pavėsinėje nebemačiau nei Luko, nei Becky. Turbūt jau prie pusryčių stalo. Jaučiausi keistai, kai už manęs ėjo du išvaizdūs vaikinai ir man tai patiko. Dėmesio niekada nebūna per daug,kai eidamos merginos pro šalį su pavydu nužvelgia situaciją einančią už manęs. Įėję į pastatą pakvipo įvairūs kvapai. Čia buvo daugybę tuščių stalų milžiniškos erdvės viduryje ir prie sienos išrikiuoti nedideli staliukai apkrauti maisto. Pasirinkau skaniausiai atrodančius pusryčius ir būtent tuos kurių labiausiai norėjau būtent tuo metu.

Tą patį pasiėmė ir Klėjus, kai pagriebę po apelsinų sulčių ir kavos, sėdome valgyti. Hugas valgė salotas.

O Becky ir Luko vis dar nemačiau.
-Gal žinai, kur Lukas ar Becky? - klausiau Klėjaus.
-Ne... - kimšdamas valgį suburbėjo.
Pažvelgiau į Hugą, bet jis taip pat purtė galvą.
Stengiausi nesikišti. Eidami į pabaigą, prie mūsų priėjo žavi raudonplaukė. Buvau įsitikinusi, kad ją žinau, ar bent esu mačiusi, bet nesugebėjau atsiminti kur.
-Sveiki! Priimsit? - džiūgaudama paklausė.
-Sveika... - Klėjus įsitempė. Mačiau, kad ji jam patiko. - Sėsk, vieta laisva.
Mergina atsisėdo arčiau manęs, kai gurgšnodama raudonas sultis, nenustojo žiūrėjusi į Hugą.
-O mes iš kažkur pažįstamos? - staiga užsimaniau paklausti.
-Biologija, antras suolas, juodaplaukė? - vardino.
Bandžiau atkurti tai, kas buvo prieš beveik 3 mėnesius ir tada supratau.
-Belle?
-Taip! - suplojo rankomis mergina.
-Tu tokia pasikeitusi...
-Na taip... Nusprendžiau pasikeisti ir manau man tai tinka. - tarė labai pasitikėdama savimi.
Susirinkau maistą ir atsistojusi nuo stalo išėjau iš pastato. Ėjau keliuku link namelių, kai staiga buvau sučiupta už rankos.
-Kažkas netaip? - klausė Klėjus.
-Kažkodėl jaučiuosi pavargusi, o taip viskas gerai. - šyptelėjau jam.
Brolis apkabino mane per pečius ir kartu su manimi nuėjo į namelį.
-Tau ji patiko?
-Belle?
-Mhm...
-Išvaizdi panelė, bet pati žinai, kad apie panelę susidariusi nuomonė iš išvaizdos niekada neatitiks realybės.
-Tiesa.
Įėję į namelį pasigirdo keistas bildėsys, kai iš viršaus nusileidęs Lukas, atrodė keistai laimingas. Susižvalgėme su Klėjumi, kai jam pasakius apie sportą už kelių valandų, sutikau kartu nueiti. Užlipau laiptais į viršų ir pamačiusi ant lovos gulinčią Becky,sutrikau. Ėmiau galvoti, kas tarp jų vyko ir, kas bus toliau.
-Kaip pusryčiai?
-O kaip jums? -užbėgau įvykiams už akių.
-Puikai! - nenustygo vietoje.
-Vėliau neverksi?
-Baik...aš labai laiminga ir taip bus visada, pasikalbėjau su Luku ir jo žodžiai... Jis toks mielas... - kalbėjo skraidžiodama svajonėse.
-Tikiuosi.
-Pažadu daugiau jokių ašarų, jis pažadėjo mylėti mane, kad ir kas benutiktų ir padaryti mane pačią laimingiausią.
-Bet prašau nebūk naivi... Aš bijau dėl tavęs ir visada bijosiu... - tariau, kiek nusiminusi.
-Viskas pasikeitė ir nuo šiol bus gerai. Myliu tave.
-Aš irgi tave...

Po 4 valandų, 14:00

Buvau pasiruošusi sportinį kostiumėlį, todėl apsimoviau jį ir susipynusi plaukus į kasą, ėmiau žadinti Becky. Visą tą laiką miegojom, todėl jei ne Klėjus, turbūt būčiau miegojusi visą dieną.
-Kelkis, tuoj prasidės sportas!
-Pati žinai, kad nesu sportininkė... - suburbėjo apsiklodama galvą Becky.
-Bet kitą kartą eisi ir, kaip didelė.
-Pažadu, - tarusi ištiesė mažąjį pirštelį.
Sukabinusi jį, nusileidau laiptais į apačią. Klėjus kuitėsi nedidukėje vonioje, kai po jo įėjusi aš, buvau pasiruošusi.
-Kur Hugas? - paklausiau Klėjaus.
-Jau ten. Jie kartu su Belle.
Pagriebėme po buteliuką vandens ir išėjome iš namelio. Pievoje jau matėsi grupelė žmonių,kai Klėjus apkabinęs per pečius užkrovė svorį ant manęs.
-Tu toks sunkus... - suurzgiau.
-Dėl broliuko, nenumirsi.
Saulė kepino, karštis buvo nepakeliamas, bet noras pasportuoti buvo per didelis, kad nenueiti.
Stovėjome pavėsyje, kai prie mūsų priėjęs Ardas, padavė bokso pirštines.
Net sudrebėjau iš laimės.
-Mokėsit, ar pamokyti? - paklausė vaikinas.
-Prieš tave stovi tikra profesionalė. - išsišiepęs tarė Klėjus.
Priartėjusi arčiau Ardo, sugniaužiau kumščius ir pakėlusi rankas ties krūtine, agresyviai strikinėjau vietoje.
Ardas atsitraukė.
-Gerai, gerai. Tikiu. - išspaudęs šypseną pasitraukė.

Aplinka buvo nepakartojama...už nugaros miškas, pro medžių tarpus matosi kalnai apaugę įvairias medžiais, o kas svarbiausia nei vieno dangoraižio. Tik tai kas tikra ir sukurta gamtos. Dievinau tai...
Kartu su Klėjumi ėmėme boksuotis. Sekėsi puikiai, kai tolumoje pamačiusi  ateinantį Hugą,ėmiau dar labiau stengtis. Vaikinas priėjo prie mūsų ir paprašęs Klėjaus leisti jam paisboksuoti su manimi, brolis sutiko.
Netrukus prieš mane stovėjo Hugas. Aukštas ir tvirto sudėjimo.
Negailėdama daužiau jo delnus padengtus apsauginė pagalvėle, kai ėmiau atkreipti dėmesį ir į kitus. Grupelė žmonių bendravo su Ardu ir darė tempimo pratimus, o dar kiti bėgiojo žvyruotu takeliu aplink mišką.
Stovėjau rimta, kai tuoj nusimovusi pirštines nuėjau prie Ardo.
-Kas toliau?
-Valandą busime čia, o tada galėsime išsimaudyti ežere. Šiandien nieko ypatingo, o rytoj prasidės pats įdomumas.
-Supratau.
Grįžau prie Hugo, kai jis jau keistai žiūrėjo į mane. Lyg norėtų kažką sakyti, bet neišdrystų.
-Patiko Belle?
-Ta prasme?
-Tiesiog... Ar patiko?
-Yra, kas patiko labiau. - nepasimetęs rimtai atsakė.
Žiūrėjau į jį ir negalėjau suprasti, kas vyksta mano viduje.
-Nebenoriu čia būti. - tarusi apsisukau eiti.
Hugas ėjo kartu, kai grįžus į namelį, buvau visiškoje sumaištyje. Tai ką pamačiau pribloškė...

_____________________________________
Jei patiko, vote ⭐