6:23h ryto. Sėdžiu virtuvėj ir geriu juoda stiprią kava. Mano kojos nerviskai stuksi į stalo koja. Visa naktį negalėjau užmigti, šiandien pirma diena kaip eisiu į naująjį pirmąjį darbą. Nuo vaikystės svajojau būti knygų redaktorė, todėl mokinausi šią profesiją, o man bebaigiant universiteta ponas Skolis direktorius užsiminė kad turi gerą senų laikų draugą kuris turi vieną didžiausių įmonių mieste, ir jis kaip tik iesko praktikantes, todėl ponas Skolis nedvejodamas pasiūlė mano kandidatūrą. Žinoma aš nesitikėjau kad viena rimčiausių įmonių priims mane. Bet man tikriausiai šypsojosi laimė, ar likimas, nes po savaitės laiko į elektroninį paštą atėjo sveikinimas ir kvietimas sudalyvauti atrankoje.
Ir štai, aš sėdžiu ir nekantrauju pradėti savo svajonę. Iš 20 merginų mane išsirinko pats įmonės direktorius, garsėjantis griežtumu ir profesionalumu.
Bėda tame kad aš visą naktį iš nerimo nesudėjau bluosto. Ir dabar mano akis remino juodi ratilai. Puiku, pirma diena, o aš atrodau kaip zombis. Šaunuolė Kleja!
Uzsiverciau puodelį kavos, bet į burną pateko tik drumzles, net nepastebėjau kada išgėriau, pamaniau isspjaudama į kriaukle kavos tirščius. Dėl dievo meilės susiimk Kleja! Pamaniau ir nudroziau į kambarį patikrinti ar mano juodas griežtas kostiumėlis kabo vietoje.
Turint omenyje kad gyvenu viena savo mazyciame butelį jis niekur kitur ir negalėjo būti, tik ten kur aš jį pati palikau. Bet iš nervų aš pasidarau paranoiška ir lakstau iš kampo į kampą kaip koks apsėstas bildukas.
Taip jis kabo savo vietoje. Nieko keisto. Man 100-taji karta tikrinant ar jis nepurvinas ir nesusiglamzes suskambo mobilusis, kuris voliojosi lovoje.
Skambino mano universiteto drauge Lilė, su kuria susipažinau tik įstojusi į univera. Per tą laiką neblogai susidraugavom, ir ji dabar viena mano geriausių draugiu.
-Labas rytas nervų kamuolį - ji džiugiai pasilabino isdainuodma - taip ir maniau kad jau nemiegosi o strikaliosi ir desi į kelnias iš baimes.
-Visai aš nededu iš baimes į kelnias - pasakiau nors buvo visai panašiai kaip ji katik pasakė.
-Mhm, ir nori pasakyti kad tu nelakstai iš kampo į kampą? - ji kikeno.
-Nelakstau. Kaip tik katik išlipau iš lovos - melavau gėdingai.
-Taip taip, ir tavo balsas žvalus lyg būtum nemiegojusi jau kelias valandas - ji ir toliau kikeno iš manęs - kad ir kaip būtu, norėjau tave paerzinti ir palinkėti sėkmės! - ji surimtejo - ir norėsiu viską vakare sužinoti!
-Ačiū. Ir nežinau, turint omenyje kaip tu mane erzinai kažin ar tau pranešiu kaip sekėsi - dabar aš ją erzinau.
-Kleja nedrįsk! Kitaip sėdėsiu prie tavo durų prikalta kaip Jėzus prie kryžiaus.
-Aha, o dabar aš turiu bėgti! - nebesiklausydama ką ji man sako padėjau ragelį.
Keista, bet ji mane prablaske ir dabar jaučiuosi žymiai geriau, ir taip nesinevinu. Kol nepamačiau kiek valandų laikrodyje virš mano lovos. Buvo jau 7:02, o man lygiai 8:00 reikia būti konferencijų salėje, kurioje aš susipažinusiu su viskuo kas manęs laukia.
O man dar reikia į dusa, pasidazyti, ir plaukus susitvarkyti!
O dieve šventas, paciupusi reikmenis nubėgau į dušą ir pradėjau ruoštis.______
Na ką, štai mano antra istorija. Vis dėlto supratau kad labai pasiilgsiu jūsų, ir kūrimo, todėl nusprendžiau kurti naują! ❤️ Laukia nauja kelione, kuri prasideda jau dabar! ❤️

YOU ARE READING
Rytojus Priklausis Mums.
RomanceKlėja Greison - neseniai pabaigė universiteta ir gavo darbo stažuote vienoje didžiausių įmonių mieste. Eidėjus Brestonas - iš tėvo paveldėjo puse akcijų įmonės, kurios direktorius yra jo tėtis. Klėja - darbšti, atsakinga, ir trokštanti pasiekti savo...