Rytojus Priklausis Mums.

40 Skyrius.

ELENA
×××××

Ant laiptų stovėjo mergina raudonais plaukais ir tamsiomis akimis. Turėjau pripažinti kad ji graži.
-Labas... - ji lėtai lipo laiptais nežinodama kaip reaguoti į tai kad atvykau aš.
-Kleja lipk į viršų - Keitas griežtai liepė
-Ej ej - iškėliau rankas į viršų - nevaryk jos, noriu susipažinti su ta kuria pagrobėj.
Matėsi kad mergina buvo pasimetusi ir nežinojo kaip elgtis, nusprendžiau ja paerzinti ir priėjau prie jos
-Aš Elena, Keito sesuo - ištiesiau ranka.
Ji pažvelgė į Keita tarsi prašydama leidimo kalbėti
-A-aš Kleja - ji mikciojo mane prajuokindama.
-Aš tau nieko blogo nepadarysiu - nusisaipiau.
-Užteks Elena - Keitas ciupo mane uz rankos ir atsuko į save - ko nori?
-Ar taip reikia bendraut su sese? - apsimestinai pasipiktinusi papuciau lūpas.
-Sakyk ko čia atvykai?
-O ar negaliu aplankyti brolio? - pakėliau antakius nustebdama - ar jo naujosios merginos?
-Ji ne mano mergina - jis suurzge.
Mergina visa laiką stovėjo nuleidusi galva ir nedrįso pasakyti nei žodžio todėl nusitaikiau į ją.
-Ir kaip tau čia sekasi? - išsiviepiau - patinka būti kalinej?
Jos veidas iš apgailėtino virto piktesniu
-Aš ne kaline - ji metė žvilgsni į Keita - Aš čia savo noru.
-Nejuokink - prunkstelejau - nejaugi galvoji kad aš nieko nežinau?? Tavo pasakų princas kreipėsi į mane kad padėčiau jam tave surast.
Ji krūptelėjo ir žengė žingsnį atgal, jaučiau kaip Keitas įsitempe manydamas kad aš atvykau su Eidėjumi ir jis bet kurią minutę isivers į namą
-Ramiau, ramiau balandėliai - nusijuokiau - Aš čia viena, jis vis dar nežino kur ši raudonplaukė.
-Tada ko tau čia reikia? - mačiau kaip jis vis dar tvirtai laiko ginkla rankose.
-Tiesa sakant atvykau dėl to kad padėčiau jums - nutilau - as nenoriu kad Eidėjus jus rastu, dėl savu priežasčių - nesiruošiau jiems sakyti dėl ko.
Mergina vis dar trepsejo vietoj ir nežinojo kaip elgtis
-Nusiramink Klėja, ar nori kad tave rastų? - kamantinejau ja - gal tu nenori būti čia.
Ji tylėjo nežinodama ką sakyti
-Elena baik kabinėtis prie jos - Keitas nuėjo arčiau Klejos - sakyk ko nori?
-Noriu tau padėt ja slėpti.
-Aš ir vienas moku - jis įsikišo ginklą už džinsų
-Bet dabar aš žinau kur ji... Galiu išeit ir pranešti Eidėjuj..
-Tu to nepadarysi.
-Lazinames? - paklausiau issisiepdama.
Klėja uždėjo ranka jam ant peties ramindama. Vau!
Jie spėjo susiburkuoti!
To nesitikėjau.
-Aš noriu gerti - taip pasakydama žengiau į virtuvę palikdama juos sutrikusius.
Man Įžengus į virtuvę atsistojau už durų ir laukiau.
Žinau kad pirmas į ją žengs Keitas.
Rankoje laikiau sunkią vaza kuria pagriebiau nuo stalo.
Išgirdau žingsnius ir kai tarp durų pasirodė Keitas voziau jam į galvą.
Vaza paziro į šukes, o Kleja suspiege.
Keitas parkrito ant žemės sukeldamas dideli garsą. Mergina stovejo susiemusi už burnos ir visa tirtejo.
-K-ka tu padarėj??? - jos balsas buvo siaubo perkreiptas
Lėtai peržengiau per brolio kūną gulintį ant žemės
-Tu nori išsilaisvinti ar ne? - paklausiau prisiartinusi prie merginos kiek galėdama arčiau.
Jos žvilgsnis buvo paklaikes, šokinėjo nuo manęs prie Keito
-Oo patikėk manim, jam viskas gerai - ramindama tariau - jis pabus. O dabar sakyk, nori išsinesdinti iš čia ar ne??
Ji nežinojo kaip elgtis, mačiau kaip ji plesosi. Ji nori ir likti ir sprugti.
Bet pakėlusi akis į mane linktelėjo
-Noriu.
Man to užteko. Paėmusi ja už rankų išsivedžiau iš namo.
Ji nesipriešino.