Rytojus Priklausis Mums.

49 Skyrius.

KLĖJA
×××××

Įsivedziau ji į butą vis dar buciuodama jo lūpas.   Žinojau kad bet kurią akimirką gali grįsti močiutė, bet dabar man tas nebuvo svarbu.   Svarbu tik tai kad Keitas mano glebyje ir aš vėl galiu jį užuosti, paliesti..
Tempiau ji už rankovės į savo kambarį kliudama už išmėtytu daiktų.
-Kleja palauk - jis bandė mane sustabdyti - ta sena moteris juk tavo močiutė?
-Taip - sušnabždėjau uždususi nuo bučinių - bet ji išėjo, neturėtų grįsti taip greitai.
-Aš ne dėl to Klėja paklausyk - jis švelniai mane sustabdė - tu buvai susitikusi su Eidėjumi?
Tik ne tai. Pamaniau, noriu nors vieną vakarą pamiršti viską išskyrus mus.
-Na ir kas? - pakėliau antakį - jis man nieko blogo nedarė.
-As nenoriu kad tu su juo bendrautum.
-Keitai, aš ten dirbu... - nutilau.
-Iseik, susirasi kita darbą - jis susiraukė - juk ne viena įmonė yra mieste.
-Aš negaliu. Aš pasirašiau sutartį 3 mėnesiams - Kodėl mes būtinai turim apie tai dabar kalbėtis pykau mintyse.
-Tu gali ją nutraukti.
-Atėjai man vėl vadovauti ir mane valdyti? - nesusitvardzius paklausiau
-Ne, tiesiog aš nenoriu tavęs matyt suo juo.
Nusisukau nuo jo ir nuėjau į virtuvę įsipilti vandens. Man reikia nusiraminti. Nesitikėjau kad jam tik pasirodžius jis pradės mane tardyti.
-Kleja aš to nedaryčiau ir neprašyčiau jei tu man nerupetum - jis sekė man iš paskos.
-Gal dar nori mane išvešti iš miesto? - susiraukusi paklausiau jo stovinčio tarp durų.
Jis tylejo, supratau kad atsakymas būtų teigiamas jei tik galėtų jis tą rinktis.  Deja renkuosi aš.
-Is kur sužinojai kur aš gyvenu? - nusprendžiau pakeisti tema ir paklausiau
-Pasakė Elena, iš pradžių nesakė, bet paskui pati paskambino ir prisipažino.
-Kur ji? - uzsiverciau paskutinius vandens lašus
-Vyksta atgal į namus - jis pasižiūrėjo į laikrodį kabantį ant sienos - bent pati taip sakė.
Jis priėjo prie manęs ir paglostė veidą
-Aš tavęs pasiilgau...
Jo balsas buvo kimus
-Man buvo labai sunku tavęs nematyti.
-Man taip pat - isikniaubiau vėl jam i peti.
Jis pakėlė mano galva ir isisiurbe į lūpas.
Kandziodamas jas švelniai mane erzino, jo ranka slydo po mano marškinėliais, kita ranka švelniai glostė kojų šlaunis.
Jaučiau kaip aš jo noriu.
Viską atiduočiau už tai kad jis paimtų mane čia.  Ant stalo...
Mano ranka ieškojo jo diržo sagties norėdama ja atsegti.  Ją radusi švelniai atsegiau ir nutraukiau užtrauktuka.
-Kleja tavo močiutė... - jis bandė atsitraukti bet aš jam to neleidau.
-Padaryk tai, arba išeik.
Jis kandziojo savo lūpas niekaip negalėdamas apsispręsti
-Velniai nematė!
Jis griebė mane ir nusmaukes šortus iš nugaros įėjo į mane.
Tai kas vyko toliau, buvo virš visko.
Aš niekada nesijaučiau tokia gyva kaip dabar. Jam mane užpildžius.
Abu baigėm greitai, buvom šlapi ir pavargę.
Bet buvo labai gera, taip gera kad kartociau tai dar ir dar, bet išgirdau atidaromu lauko durų garsą
-Aš jau namie! - sušuko mociute iš kolidoriaus.
-Velnias! - Keitas persibraukes per plaukus sušnabždėjo