Rytojus Priklausis Mums.

14 Skyrius.

×××××
Jis įžengė į butą paskui mane, prieš tai pažiūrėjęs į duris.
-Tavo duris išlaušt gali bet kas - jis nuėjo prie langų apsižvalgyti po gatve.
-Turėčiau įsistatyti naujas? - paklausiau sarkastiškai.
-Turetum - jis žiūrėjo visiškai rimtai.
Aš nusijuokiau
-Tai gal dar man pasiieškoti saugesnio buto ir rajono kuriame gyvenčiau?
-Tai nepadės. Jie ras tave bet kur.
Vis dar niekaip negalėjau suvokti padėties rimtumo, lengvu žingsniu nuėjau į virtuvę ir išsitraukiau viskio butelį, negailedama isipyliau į stiklinę. Eidėjui net nesiulinau, aš ant jo siutau be galo.
Jis atėjo į virtuvę ir pažiūrėjo į stiklinę bet nieko nesake, todėl jam žiūrint uzsiverciau ir viską iki paskutinio lašo išgėriau.
-Tu turėtum man viską papasakoti - pasakiau ir išsitraukiau baro kėde ant kurios Atsisėdau.
-Tai ilga istorija - jis stovėjo atsirėmęs į sieną.
-Laiko turiu, bent jau tol kol nesu pagrobta - nusijuokiau kiek galėdama piktai.
Jis susiraukė ir atėjo šalia manęs
-To priešo sese suviliojau, įsiverčiau į lovą, isdulkinau, ir priverčiau išeiti taip kaip stovėjo - jis greze mane akimis ir laukė mano reakcijos - o ji buvo nuoga.
Jis tikras nieksas mintyse pamaniau bet nieko nesakiau.
-Esu tikras kad jie su tavim pasielgtų taip pačiai.
Dabar aš jau išsigandau.
-Aš prakeikiu ta diena kai su tavim susitikau - uzsivertus iš butelio nurijau dideli gurkšnį viskio.
-Aš neleisiu kad taip nutiktų - jis paėmė iš mano rankų butelį ir padėjo kuo toliau nuo manęs.
-Taip? Gal nori 24/7 praleist su manim? - saipiausi.
-Jei tik nori. - jis visiškai rimtai pažiūrėjo į mane.
-Ne ačiū - atsakiau, ir nulipusi nuo kėdės nuėjau pasiimti butelio - ir neatiminek iš manęs viskio.
Paėmusi butelį patraukiau į svetainę ir ten sudribau ant sofos, įsijungiau televizorių ir buku žvilgsniu žiūrėjau į tai ką jis rodė.
Keista aš bijojau, bet ne taip labai kaip įsivaizdavau. Mane tai net keistai jaudina.
Galbūt mane veikia viskis, nes įprastai aš taip nesielgiu.
Eidėjus po kurio laiko atėjo pas mane.
-Man tave palikti?
-Tu dar klausi? - atsisukau į jį.
Jis dar kartą apėjo mano butą tikrindamas ar nieko čia be mūsų nėra, įsitikinęs kad viskas gerai sugrįžo pas mane.
-Ginklais naudotis moki? - jis prisėdo šalia manęs.
-Taip, aš profesionali karė, visi ginklai man žinomi - uzsiverciau butelį ir iš juoko vos nepaspringau.
-Tau juokinga?? - jis supyko - tai gal tada aš tave taip ir palieku? Pati išsisuksi iš viso šito šūdo?!
-O gal aš noriu kad mane pagrobtų! Tada nematysiu tavo prakeikto veido!
Šokau iš vietos ir priėjau prie jo
-Galiu dabar pat išeiti į gatvę ir rėkti 'kad štai aš čia, ta kurios ieškot' - iškėliau rankas į viršų
Jis pagriebė mane ir pasodino ant lovos prispaudes rankas, aš is pykčio alsavau pilna krūtinę, jis pasilenkė prie pat mano veido
-Uzsiciaupk arba aš pats tave pagrobsiu ir ikalinsiu rūsyje!
Jo lūpos buvo prie pat mano. Man užėjo nevaldomas noras jas pabučiuoti todėl tik į jas ir žiūrėjau.
Jis iš pykčio taip pat alsavo greitai ir rankomis spaudė manasias. Tada lėtai atleido savo gniaužtus ir atsistojęs pasitaisė striuke
-Gaila kad nesupranti ant kiek čia viskas rimta, ir kas tau gresia.
Jis pažvelgė man į akis ir apsisukęs patraukė prie lauko durų. Per petį metė:
-Uzsirakink.
Ir trenkes durimis išėjo.
Aš susmukau ant sofos.
Kazkodel aš norėjau kad jis pasiliktu ir būtų mane pabuciaves kai spaudė mano rankas prie sofos....