Rytojus Priklausis Mums.

4 Skyrius.

Po to įvykio diena prabėgo greitai ir be jokių nesklandumų. Eidėjus daugiau nebesirode dėl ko aš tik džiaugiausi.
Vilita atnešė man pirmąjį mano rankraštį kuri turėjau paruošti per šią savaitę. Tai buvo knyga apie rankdarbius, nesudėtinga ir neilga.
Bandžiau skaityti ir žiūrėti ar viskas gerai, bet visa laiką iš galvos nėjo Eidėjaus pasirodymas. Man buvo labai keista kad jis manęs nepazinodamas taip elgėsi kiauliskai. Bet nusprendžiau neimti į galvą ir greičiau sulaukti vakaro. Jam atėjus grįžau į savo mažytį butuka ir net nenusiemusi batų kritau ant sofos. Jaučiausi issunkta nerimo. Buvau nieko nevalgius bet nesijaučiau alkana, todėl nieko nedrydama drybsojau ant lovos kai suskambo mobilusis. Tai buvo Lilė.
-Kodėl man nepaskambinai?! - ji priekaistingai paklausė.
-Atleisk, pamiršau, pavargau siandien - isisupau į močiutės dovanota pleda.
-Nesvarbu, papasakok kaip viskas - ji nekantravo.
Man viską papasakojus, ir apie darba ir apie Eideju Lilė suriko
-Koks siknius! Neturėtum jam nusileist!
-Negaliu, o jeigu aš prarasiu darbą per jį? - suaimanavau.
-Bet jis negali su tavim taip elgtis! - ji nenusileido.
-Pamirskim - bandžiau nukreipt tema.
-Zinai, mums reikėtų išeiti į barą ir atšvęsti kad tave priėmė į darbą, ir išgerti kad užmiršti ta mulki - ji pralinksmejo
-Aš tikrai pavargau Lile.. - bandžiau prieštarauti bet ji nesiruošė nusileisti
-Nieko nenoriu girdėti, būk pasiruošusi po valandos!
Ir padėjo ragelį. Na taip, Lilej negali atsakyti nes kitaip ateis ir istys pro duris už ausų. Dar pagulejau kelias minutes ir nuėjau ruoštis į kambarį.

..........
Apsirengiau patogiai, tai reiškia kad užsidėjau mėlynus aptemptus džinsus ties keliais praplėštus, balta palaidine trumpa, ir balta odine striukute.

Norėjau jaustis patogiai, buvau pavargus ir nesiruošiau ilgai sėdėti ir linksmintis. Kelios taurelės ir viskas. Negaliu padauginti nes rytoj į darbą, o jei ten bus ir Eidėjus aš turiu būti kaip reikiant pasiruošusi.
Nenorėjau eiti į barą tuščiu skrandžiu todėl kol dar turėjau laiko susitepiau sumuštinį su kumpiu.
Man bekramtant atėjo sms žinutė.
Rašė Lilė ' Aš ateinu iki tavęs, tikiuosi tu pasiruošusi'
Atrasiau kad aš esu pasirengus ir laukiu.
Pasiėmiau rankine, pinigine ir raktus nuo buto. Nusileidau siaurais laiptais į kiemą ir laukiau Lilės ten. Man reikėjo gryno oro.
Netrukus išgirdau atskubancius žingsnius, tai buvo Lilė.
-Ką tu veiki kieme? - ji nusijuokė.
-Man reikėjo gryno oro, todėl nusprendžiau tavęs palaukti čia - apsikabindama ja atsakiau, jos kvepalai tvoske tiesiai man į nosį.
-Kiek tu kvepalų ant savęs susipyliai? - ciaudedama paklausiau
-Čia nauji, vakar atradau parduotuve kurioje pardavinėjo kvepalus, ir man ten taip patiko kad nusipirkau tris naujus kvapus - ji čiauškėjo.
Pamiršau pasakyti kad mano drauge buvo pamišusi dėl kvepalų, ir šia tema gali šnekėti kaip užsukta.
-I koki barą mes eisim? - paklausiau nutraukdama jos tirada.
-Už dviejų gatvių nuo tavo namo yra baras ir šokių aikštele kartu, kitaip tariant klubas - ji pasikuite rankinėje ieškodama cigarečių pokelio.
-Lile aš juk sakiau kad esu pavargus ir nenoriu linksmintis - ji kaip visada sugalvoja savaites pradžioje linksmintis taip lyg būtų savaitgalis.
-Mes tik išgersim, nebūtina šokt ar linksmintis Kleja - ji nenusileido - nebūk tokia užsispyrusi.
Gerai kaip jos darbas yra drabužių parduotuvė o jos savininkė jos mamos drauge, todėl jos sutaria puikiai, ir Lilė dažnai vėluoja į darbą ir nelabai rūpinasi.
O kai man atiteko toks vadovas tai geriau laikytis taisyklių. Kitaip ką gali žinoti, dar prikibs prie kažko ir išmes iš darbo pamaniau priėjusi klubo įėjimą.
-Lile, išgersim tik truputį ir eisim namo - grieztai pažiūrėjau į ją.
-Taip, taip - ji nusivede mane prie baro ir pasodino.
Už jo dirbo mergina kuri buvo dar jaunesnė nei aš. Ji atrode nuvargusi ir isblyskusi. Priėjusi prie mūsų ji nusišypsojo pavargusia šypsena
-Labas vakaras, ko norėsite? - paklausė sluostydama barą.
-Man džino su toniku - Lilė išvardino net nepakeldama akių nuo telefono.
-Man užteks raudonojo vyno taurės - nusisypsodama pasakiau.
-Tik tiek?? - Lilė atsisuko į mane susiraukusi - tau reikia kažko stipresnio!
-Ne Lile man rytoj į darbą, arba geriu vyną arba visai nieko ir einu namo - grieztai pasakiau.
-Gerai jau gerai, daryk kaip nori - iškėlusi rankas pasidavė ji.
Mums laukiant gėrimų apsidairiau aplink patalpa, žmonių nebuvo daug vienas kitas, šviesos buvo pritemdytos, muzika grojo nei garsiai nei tyliai, pats tas pamaniau atkreipdama dėmesį į vip staliukus esančius arčiau sienos kuri buvo atitverta grandinėle. Ten buvo grupelė vaikinų kurie triukšmingai kažką aptarinejo prie gausiai nukloto stalo gėrimais. Jie visi buvo mano amžiaus tik vienas kitas atrodė vyresnis.
Vienas vaikinas patraukė mano dėmesį, jis atrodė matytas bet atstumas buvo per didelis kad įžiūrėčiau o be to vaikinas sėdėjo už kitų savo draugų kurie gadino man vaizdą. Todėl sulaukusi gėrimų nusisukau nuo ju ir šnekėjau su Lile.
Šnekėjom apie nereikšmingus dalykus, apie mūsų pazystamus kai užsimaniau į tuoleta.
-Aš tuoj grisiu - pakilusi nuo baro kėdės pasakiau Lilej kuri uzsisakinejo dar viena gerima.
Pasukau link esančių tuoletu, norint juos pasiekti turėjau praeiti pro pat vip staliukus, man artėjant link jų aiškiau pamačiau kas ten sėdi. O kai mūsų akys susitiko mane nukrete elektra. Ten buvo Eidėjus. Tik jis atrodė visai kitaip nei su kostiumu šiandien ryte. Jis buvo apsirengęs visas juodai, juodi džinsai ir maikute kuri išryškino tvirta kūną.
Mums žiūrint vienas į kitą jis susiraukė ir nusisuko nuo manęs. Jaučiausi keistai įėjusi į tuoleta, kodėl taip pasijaučiau?
Taip lyg mano kūnas norėtų jo o mano protas ne. Tikriausiai mane veikia vynas. Juk vis dėlto buvau suvalgius tik viena sumuštinį.
Man viską atlikus ir susitvarkius išėjau iš tuoleto ir sustojau.
I siena atsirėmęs stovėjo Eidėjus.
-Tu neturėtum būti lovoj tokiu metu? - jis susiraukęs ziurejo į mane.
-Kaip matai aš nesu lovoje - iš kur pas mane tiek drąsos??
-Zinai tau rytoj į darbą.. - jis išsiviepe piktai - o tu čia bare, ir tavo lūpos nusidaze raudoniu nuo vyno kuri geri, ne kokia pradžia ką?
Nevalingai paliečiau pirštais savo lūpas, nejaugi tikrai jos nusidaze vynu?! Jis žiūrėjo į mane ir piktai kikeno.
-Jeigu rytoj užuosiu nuo tavęs alkoholio smarve, leksi iš darbo kaip ant sparnų, supratai mane? - jis priėjo prie manęs ir čiupo už rankos smarkiai spausdamas. Aš iš panikos tylėjau, jis dar labiau suspaudė mano ranka
-Aš tavęs klausiu ar supratai mane?? - jis grėsmingai pasilenkė prie manęs.
-T-taip - sumikciojau.
-Šaunuolė - jis atleido savo gniaužtus ir pakeles ranka pabučiavo ten kur buvo suspaudes ir jau ryškėjo mėlynė - jeigu kam prasitarsi kas čia katik įvyko turėsi rimtų bėdų. Ir nuėjo palikdamas mane vieną.
Tryniau ta vieta kuria jis man buvo suspaudes ir norėjau staugt iš pykčio.
Bet taip nepadariau, patraukiau pas Lile taip lyg nieko nebūtų nutikę.
Kai ėjau pro tą vietą kur jis sėdėjo ten buvo tuščia.
Jis išėjo.