Rytojus Priklausis Mums.

39 Skyrius.

KLĖJA
×××××

Jo lūpos buvo švelnios ir skanios.
Mano rankos glostė jo tvirta kūną.
Jo rankos nardė po mano plaukus.
Nebenorejau daugiau savęs kankinti, nieko jau nebeabgausiu, aš jo noriu, aš jam kažką jaučiu.  Ir noriu kad jo rankos liestu mane, kad ko akys žiūrėtų į mane.
Lėtai pakilau ir neatitraukus lūpų Atsisėdau jam ant kelių.
-Klėja.... - jis sudejavo man į lūpas - ar tu žinai ką tu darai?
Aš puikiai žinojau ką aš darau.
Pridejau savo pirštą jam prie lūpų ji nutildydama.
-Šhhh..
Jis dvejojo. Bet paskui pasidaves parverte ant lovos ir lėtai bučiavo mano kakla, jo rankos klaidžiojo mano kunu.
Aš riečiau nugara norėdama jausti ji.
Keitas erzindamas viską darė lėtai.. Urzgiau ir pasikelusi kandziojau jam kakla.
Jo degančios akys žiūrėjo ir vertė mane dar labiau alsuoti.
-Ar tu tikrai to nori? Juk manęs nekenti - jis vis dar bandė mane atklabet kad paskui nesigaileciau.
-Keitai tuoj pat...
Nespėjau ištarti nes per namą nuskambėjo durų skambutis.
Keito kunas virš manęs įsitempe o akys pajuodo.
-Kas čia? - tyliai sušnabždėjau.
-Nežinau... - jis taip pat tyliai atsakė - lik kambaryje.
Jis atsistojo palikęs mane gulėti sukaituse lovoje.
Jis slinko lėtai iš mano kambario, nuleidau kojas ant žemės ir sekiau iš paskos.
Tikrai nesiruošiu būti ir laukti šitam kambarį.
Jis pamatęs kad seku iš paskos ranka mojo grįsti į kambari bet aš papurciau galva ir ėjau toliau.
Jis įėjo į savo kambary ir nuo stalo pasiėmė gulintį pistoletą.
Mano širdis pradėjo greičiau plakti. Name vėl nuskambėjo saizus skambutis.
Keitas priėjo prie manęs laikydamas pistoletą
-Klėja eini į savo kambarį - jis piktai pažiūrėjo į mane ir pradėjo lipti laiptais į pirmą aukštą.
Persisveriau per laiptų turėklus nuo kurių matėsi viso pirmo aukšto fojė.
Keitas laikydamas prieš save pistoleta artėjo prie durų.
Man buvo labai baisu, kas galėjo mus rasti? Nejaugi Eidėjus?
Keito ranka palietė durų užraktą, sulaikiau kvėpavimą ir tikėjausi geriausio.
Jis pasuko užraktą ir staigiai atidarė duris nukreipdamas ginklą.
-Nuleisk ta sumauta ginklą nuo manęs Keitai.
Tai buvo moteriskas balsas.
Keitas suakmenejo ir lėtai jo rankos nusviro.
-Ką? Netikėjai kad aš pasirodysiu?
I namą įžengė aukšta rudu plauku mergina.
Ji buvo stulbinamai graži.
Su džinsais ir juoda odine striuke ji stovėjo prasizergusi ir spoksojo į Keita.
-Nepasiilgai sesutės Keitai?
Ką? Čia jo sese?? Pradėjau lėtai leistis laiptais pas Keita.
-Ko nori Elena? - pagaliau prabilo jis.
-Nejaugi negaliu aplankyti savo broliuko? - jos antakiai šovė į viršų - kur tavo drauge?
Ji kalbėjo apie mane.
Ir kaip tik ji pakėlė galvą ir mūsų akys susitiko.
-Oo štai kur ji!  - ji pakėlė rankas į orą - ką gi ką gi, labas.
Ir išsišiepė nemaloniai.