Rytojus Priklausis Mums.

11 Skyrius.

                          ×××××
Prie manęs lauke privažiavo juoda masina temdytais stiklais, turėjau pripažinti kad mašina atrodė grėsmingai, kaip kokiu gangsterių iš filmo. Iš masinos išlipo Eidėjus.
-Aš neturiu laiko tavęs laukt kol tu ilipsi į šitą prakeikta masina.
Jis kaip visada piktai sulojo. Bet jis atrodė..
Karštai. Visas juodas, su juoda odine striuke..
Ka aš čia galvoju?! Sutrikus pamaniau, na ir mintys lenda į galvą.
Aš jau ėjau sėstis į galą mašinos kai jis griežtai prakalbo:
-Sėsk į priekį, prie manęs - pats atidaręs dureles įsėdo.
Man įlipus ir prisisegus saugos diržą paklausiau jo:
-Kur mes vyksim?
-Viską pamatysi, neklausinek - jis užvedė mašinos variklį, masina suriaumojo kaip koks galingas žvėris ir truktelėjo iš vietos.
Mums važiuojant akies krašteliu nuzvelginejau Eidėjų. Jis vairavo susikaupęs, viena ranka laikydamas vairą kita prisideges cigaretę rūke pro atvira langą.
Tarsi nujausdamas kad ji stebiu jis atsisuko į mane ir nužvelgė.
-Man patinka kai manęs klauso, vykdo mano paliepimus, ir nesiginčija.
-Kodėl aš? - man išsprūdo klausimas.
-Kodėl tu? - jis užsitraukė dūmą ir išpūtė tiesiai man į veidą priversdamas nusisukti - o kodėl ne?
-Aš nesuprantu.. - tyliai atsakiau ir praveriau savo pusės langą kad dūmai prasisklaidytu greičiau.
-Tu dar daug ko nesuprasi - jis paslaptingai pasakė ir užvere mano atidaryta langą - ir mašinoj vadovauju aš. Ir tu turi klausyt.
-Nesiruošiu - sumurmėjau taip tyliai kaip galėjau bet jis išgirdo ir staigiai nuspaude stabdžius, gerai kad buvau prisisegus saugos diržu kitaip būčiau išskridus pro langą.
Jis piktai atsisuko
-Ar aš gerai išgirdau? - jis sugrieze dantimis.
Aš tylėjau ir nieko nesiruošiau sakyti, tad jis atsisege savo dirza ir palinko prie manęs
-Lėlyte, turi du pasirinkimus. Arba vykdai taip kaip aš liepiu, arba išlipi iš masinos.
Apsisprendus paspaudžiau mašinos durų rankenėle ir jau buvau beislipanti kaip jis sugriebė man už striukės
-Pamiršau pasakyti kad jei išlipsi iš  mašinos gali darbe nesirodyti.
Jis iš manęs šaiposi! Jis tikras asilas!!
Neturėdama pasirinkimo atgal sudribau į kėdę ir visu kūnu nusisukau nuo jo.
Jis piktai kikeno.
-Kaip man patinka taip elgtis.
Aš visą kelią tylėjau.
Buvom jau toli nuo miesto kai jis įsuko į žvyrkelio kelią vedanti tarp miškų. Man buvo labai baisu ir neramu bet nieko nesakiau.
Pasibaigus keliui mes privažiavom labai dideli namą kuris buvo apšviestas, o aplink jį sustatyta daugybė mašinų. Iš namo vidaus girdėjosi muzika, ir pro langus švietė žmonių siluetai.
Jis sustabdė masina ir užgesino variklį.
-Turėsi čia but, bet nesimaisyt man po kojomis, miestas toli, todėl niekaip nepareisi namo net ir labai norėdama. O čia tavęs tikrai niekas neves į namus be manęs, nes čia viskam vadovauju aš. O aš nesiruošiu greitai važiuoti į namus - jis išsišiepė kreivai.
Jis mane žemina..
Kam jis mane čia atsivežė o dabar pames kaip kokia šiukšle..
Jaučiau kaip renkasi ašaros.
Jis išlipo iš masinos ir privertė išlipti mane.
Tada užrakino duris ir raktelius įsidėjo į džinsų kisene.
-Gali jei nori visa laiką čia ir laukt - jis nusižvengė ir nuėjo į namą palikdamas mane vieną stypsoti prie mašinos.
Atsiremiau į mašinos dureles ir apsiverkiau.