Klėja Greison - neseniai pabaigė universiteta ir gavo darbo stažuote vienoje didžiausių įmonių mieste.
Eidėjus Brestonas - iš tėvo paveldėjo puse akcijų įmonės, kurios direktorius yra jo tėtis.
Klėja - darbšti, atsakinga, ir trokštanti pasiekti savo...
××××× Ką aš darau?? Staigiai atšlijau nuo jo. -Baik, kodėl taip padarėj? - paklausiau jo ji atstumus. -Nežinau kas mane užvaldė - jis žengė žingsnį atatupstas. Pasilenkęs pasiėmė pistoletą ir uzsikiso už džinsų. -Einam į kambarį kuriame buvai - jis paėmė mane už žasto ir švelniai tempė iš kambario. -Aš nenoriu ten - bandžiau kojomis įsispirti į žemę - man ten nejauku ir šalta. Jis mane paleido ir pažvelgė į veidą. -Tau salta? - atrodė kad jis ritmai susirūpino. Sulinksejau galva patvirtindama. -Aš tau duosiu savo megztinį - jis nuėjo iki spintos kur sukabinti jo drabužiai. -Aš nenoriu tavo megztinio! - sucypiau. -Vadinasi ne taip ir šalta - jis gūžtelėjo pečiais ir priėjęs toliau mane tempė į kambarį. Jam priešintis buvo beviltiška todėl ėjau ir keiksnojau visais žodžiais kokiais moku. -Aš girdėjau kaip jus šnekėjot kad manęs iesko Eidėjus - leidau jam žinoti kad aš viską girdėjau. Sekundę jo veidas persimaine bet paskui ir vėl sugrįžo buvusi išraiška. -Jis iesko, bet neras. -Aš noriu paskambinti močiutėj - staiga išposkinau. Jis žvilgtelėjo į mane tempdamas kolidoriumi -Kodėl ne mamai ar tėčiui, o močiutėj? Nenorėjau jam guostis ar atskleisti tiesos bet nusprendžiau prisipažinti vien dėl to kad jis gal manęs pagailes ir leis paskambinti. -Mano tėvai žuvę - nenoromis suburbejau. Jis šiek tiek sulėtino žingsnį -Kaip jie žuvo? -Man skaudu šnekėti šia tema - nutaisiau kuo graudesni balsa - as noriu paskambinti ir pasakyti kad aš sveika ir gyva, daugiau nieko. Jis ilgai mąstė eidamas ir tylėjo. Galop nenorėdamas sustojo ir atsisuko į mane -Duosiu minute laiko, ne daugiau, pasakai kad tu sveika ir gyva ir viskas - as apsidžiaugiau jam leidus man paskambinti todel linksejau kaip užsukta. -Jei prasitarsi kažką daugiau, bus blogai - jis piktai į mane pažiūrėjo. -Nieko nesakysiu. Jis išsitraukė mobilųjį ir padavė man. Greitai surinkau močiutės namų numerį kuri mokėjau mintinai ir priglaudziau prie ausies. Netrukus močiutė pakėlė ragelį. -Kleja čia tu? - jos balsas buvo liūdnas. -Močiute čia aš - surikau - nesijaudink, aš sveika, gyva, man viskas gerai. Verkiau apsidžiaugusi kad išgirdau jos balsą. -Dieve mano, kur tu esi?? - ji suriko beviltiškai. -Aš.. Negaliu sakyti - jaučiau žvilgsnį Keito, jis purtė galva, atseit nieko nesakyk. Bandziau dar kažką pasakyti kai į kolidoriu įbego Veidas -Bose, gavom pavojaus signalą kad kažkas kėsinasi į teritorija! Keitui pradėjus nerimauti apsidžiaugiau kad dėmesys nuo manes nukreiptas todėl tyliai susnabdejau į ragelį -Susirask vaikina Eideju, ir pasakyk kad aš pas Keita, kažkokiam fabrike Tik tiek spėjau pasakyti kai Keitas išlupo iš rankų telefoną -Aš tau sakiau kad nieko nedrįstum sakyti!! - jis žiauriai supyko ir metė telefoną į sieną. Ciupes mane už rankų nutyse į kambarį ir nutrenkė ant žemės. Skaudžiai susitrenkiau rankas ir užpakalį, bet jam buvo vienodai. Jis užtrenkė duris, ir nubėgo kolidoriumi. Aš meldžiau dievo kad močiutė butu išgirdusi ką jai sakiau ir jau ieškoti Eidėjaus.
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
