Rytojus Priklausis Mums.

36 Skyrius.

ELENA.
×××××

Išlipau iš lėktuvo ir nuėjau į mašinų aikštele kurioje manęs turėjo laukti Eidėjus. Baisiai bijojau su juo susitikti.
Nežinau ar isdrysiu pažiūrėti jam į akis.
Nežinau net ar sugebėsiu jam žodį ištarti.
Šiaip būčiau neprašius jo manęs pasitikti, bet man reikėjo mašinos, su kuria galėčiau laisvai keliauti ir ieškoti Keito.
Ta padaryti galėjau tik su Eidėjaus pagalba. Jis išnuomavo man masina savaitej laiko iš įmonės kuri teikė tokias paslaugas.
Jis ją atvarė iki oro uosto. Todėl reiskiasi kad kol aš jį vešiu namo jis man papasakos kas čia dedasi.
Žinoma aš bandžiau skambinti Keitui šimtus kartų.
Jis mane ignoravo. Kai paskutinį kartą ilipdama į lėktuvą aš jam paskambinau jis atsiliepė bet tylėjo.
Aš negalėjau slėpti nuo jo kad jis yra ieškomas, todėl tik jam pakėlus išpyškinau kad grįštu į miesta, ir kad jo ieško.
Jis nieko nesakes padėjo ragelį, dėl ko mane žiauriai sunervavo.
Turėtų džiaugtis kad aš jį perspėjau.
Eidėjuj nesiruošiau sakyti kad ji išdaviau ir brolis žino kad jo iesko.
Nežinau iš kur visa šita nesąmonė bet nežinodama nieko kas čia vyksta nenorėjau brolio įstumti į pavojų.
Nesvarbu kad visa ši laiką mes nepalaikem santykių. Visgi jis mano brolis, ir aš jį myliu.
Įžengusi į mašinų stovėjimo aikštele iškart pamačiau jį.
Jis stovėjo prie juodos mašinos atsirėmęs į dureles ir dairėsi į šalis ieškodamas manes.
Norėčiau sušukti kad nesivargintu. Jis tikrai manes neatpažins.
Per tiek laiko aš smarkiai pasikeičiau.
Atsikračiau kabiu, numečiau svorio, ir uzsiauginau ilgus plaukus.
Nebebuvau ta pati paugle kokia jis prisimena.
Man priėjus arčiau pamačiau kad jis stovi keistai. Šiek tiek palinkęs į vieną pusę.
Jo vienas šonas buvo išsipūtes. Kas jam nutiko? Pamaniau ir ėjau toliau link jo.
Jam pakėlus galva musu žvilgsniai susitiko bet jis ir vėl nuleido akis.
Jis manęs neatpazino.
Priėjau prie pat jo.
-Sveikas.
Jis pakėlė nustebęs galva.
-Elena?
-O ko dar be Elenos lauki? - pašaipiai paklausiau.
-Tu.. Aš tavęs neatpažinau - jis žengė žingsnį nuo mašinos.
Jo rankos apsivijo mano kūną mane sutrikdydamas. Aš to nesitikėjau.
-Amm, labas - išvapėjau.
-Sveika.
Jo plaukai buvo uzkrite jam ant akių.. Jis taip pat buvo pasikeitęs. Išstypes, kūnas raumeningas, veidas apželes kelių dienų sereliais.
-Lipam į mašiną - jis paėmęs iš mano rankų lagamina su drabužiais nuejo iki bagažinės ir ją atidarė.
Lėtai įlipau į vairuotojo puse ir laukiau jo.
Jis užtrenkes bagažine apėjo masina ir atsisėdo susiraukęs į sėdyne.
-Kas tavo sonui? - paklausiau stebėdama ji.
-Tai istorijos dalis kuria turiu tau papasakot - jis pakėlė savo tamsias akis į mane.
Keista bet aš su juo bendravau normaliai. Taip kaip anksčiau, atrodo kad net nebuvę tų metų kurie mus skyrė.
Uzvedziau masina ir pajudejau iš vietos.
-Pasakok man viską - tariau jam.