Rytojus Priklausis Mums.

67 Skyrius.

×××××

Atidariau sunkias tamsias duris ir įžengiau į šviesų fojė.
Man iš kairės buvo laukimo kėdės, staliukas su keliomis brošiūromis, kampe stovėjo šalto vandens aparatas.
O iš dešinės buvo siena su stikline pertvara už kurios moteris kalbėjosi su telefonu.
Palaukusi kol baiks šnekėtis šokinėjau iš nekantrumo nuo kojos ant kojos.
Nežinau, ar tai ką sugalvojau man pavyks įgyvendinti, bet turiu pamėginti.
Kai moteris tamsiais trumpais plaukais baigė kalbėti priėjau prie stiklinės pertvaros

-Sveiki...-dvejodama nutesiau - aš noriu susisiekti su policijos atstovais.

-Kokiu klausimu? - moteris šilta šypsena nusišypsojo.

-Aš noriu pranešti dėl įtartinos veiklos, bet šnekėti noriu tik su policijos pareigūnais.

Moteris linktelėjo ir issiemusi popieriaus lapą pastūmė ji man.

-Užpildyk šį lapą, ir tada aš pakviesiu pareigūną - moteris ilgu rausvu nagu pastūmė ir juoda rašiklį.

Paėmusi lapą į rankas patraukiau link staliuko ir prisėdusi ant kėdės pradėjau pildyti to ko manęs prašė.
Kaip ir įprastai, turėjau pateikti visus duomenis apie save, ir kokio pobūdžio informacija teiksiu.
Viską užpildžiusi nunešiau ir pastumiau moteriai už stiklo.
Ji peržvelgė viską skvarbiu žvilgsniu o tada linktelejo.

-Netrukus pas jus ateis pareigūnas Baris Meisonas, iki tol galite palaukti ten pat kur pildėte lapą.

Lėtai linktelėjau galva ir patraukiau atgal.
Meldziau dievo kad man pavyktų tai ką aš sumaniau.
Vardan teisybės... Dėl Eidėjaus.
Šiandien ketvirtadienis, ir tik po dar vienos savaitės sugalvojau planą, kuris buvo protingiausias.
Ir viskas Priklausis tik nuo pareigūno kuri man paskyrė moteris už stiklo.
Man be mąstant į fojė didingais laiptais iš antro aukšto nusileido aukštas, šviesių plaukų vyras kuriam buvo ne daugiau keturiasdešimt metų.
Jo skvarbios, šaltos mėlynos akys dairėsi po fojė kol pamatė mane.
Tada linktelejo galva ir lengvu žingsniu patraukė į mane.

-Laba diena, jus panele Greison? - jo balsas buvo griežtas, bet kartu ir malonus - as pareigūnas Meisonas.

Vyras ištiesė dideli delną norėdamas pasisveikinti.
Palyginus mano ranka su jo, mano lyg žaislines lėlės.

-Taip, sveiki - jaučiau kaip iš nerimo nuraudau - as noriu pakalbėti su jumis apie vieną dalyką...

-Gerai, galim kalbėti čia, arba eiti į mano kabineta - jis ranka mostelėjo į laiptus vedančius į pastato antra aukštą.

-Galim eiti į kabinetą, noriu kad viskas liktų konfidencialu - pakilau nuo vinilines kėdės.

Vyras taip pat pakilo ir pradėjo greitu žingsniu artėti prie laiptų.
Mums užlipus į antrą aukštą, vyras patraukė į kairiau esančių paprastu, baltų durų.

-Prasau - jas pravėręs mane praleido pirma.

Kabinetas buvo paprastas, tamsiu, pilkų sienų, per vidurį stovėjo rašomasis stalas apkrautas dokumentais, prieš jį stovėjo dvi, tokios pačios kėdės kaip pastato prieangyje.
Prie sienų stovėjo spintos su dar daugiau dokumentų.
O ant sienų kabojo jo pasiekti darbai, ir sertifikatai.
Man prisėdus ant vienos iš dviejų kedziu policininkas Meisonas apejo mane ir atsisėdo ant savo juodos kėdės ant ratukų.

-Dabar galite kalbėti - jis pamojo ranka kad pradėčiau - čia jūsų niekas negirdės, išskyrus mane.

Kad ir kaip atrodė bus lengva, dabar, atėjus šiai akimirkai kai turiu pradėti pasakoti, atrodo mano burna lyg būtų smėlio prisemta.
Meisonas ta pamatęs švelniai šyptelėjo

-Viskas gerai, nesijaudinkit panele Greison.

-Noriu pranešti apie vieną asmenį - vos ne vos prakalbau - jis jums turėtų būti puikiai pazystamas...

-Taip...? - Meisonas nutese - apie kokį žmogų kalbi panele Greison? Ar galėčiau į jus kreiptis vardu?

Linktelėjau galva sutikdama.

-Taip, Klėja, apie kokį žmogų tu nori man pasakyti?

-Ričardą Flyna - nutilau - miesto politika ir verslininką.

-Ooo... Taip, aš žinau šį žmogų, jis kelis kartus rėmė mūsų policijos negausias pajėgas - Meisono veide buvo nuostabą - kodel nori apie jį man pranešti?

-Jis... Negeras žmogus - tyliai pasakiau ir nuleidau galva.

-Kodel jis negeras? - policininkas isiziurejo į mane nustebęs.

-Jis uzsiema dalykais... Vakarais - pradėjau mikcioti ir vos galėjau prakalbeti - su jaunomis merginomis...

Vyras nustebintas atsilose į kėdės atrama ir susidėjo rankas ant krūtinės.

-Tu turi įrodymu?

-Amm.. Ne, bet aš žinau.. Ir aš nemeluoju - bandžiau įrodyti savo žodžiais.

-Kodel turėčiau patikėti tavo žodžiais Klėja? Kuom turėčiau remtis? - jis toliau sutrikęs kalbėjo - as žinau ji tik kaip gera žmogų, visuomenės visų mėgiama.

-Žinau, jis toks būna prie visų, stengiasi nuslėpti savo tikrąjį veidą - įsidrasinusi kalbėjau vis labiau savimi pasitikėdama - vakarais jis vadovauja naktiniams klubams, prostitucijai... Kartais viską atlieka pats, arba paveda savo bendrininkams...

Policininkas buvo pasimetęs, bet nepuolė manęs vadinti beprote ir neišvarė.
Tai man kažkiek suteikė šansų.

-Viena vakarą nuvykau į vieną iš jo barų, ir jis pasirodė - suneriau rankas pasidejusi ant stalo - jis net neslėpė jog viskas yra jo tame bare... Jis leido suprasti kad jis nori jog jame dirbčiau ir aš... Bet ta vakarą aš nuo jo pabėgau...

Zinoma kad aš nesiruošiau sakyti visos tiesos.
Negalėjau išduoti kad vykau ten ieškodama vieno žmogaus.
Nenoriu įkišti į visą šitą dar ir Keito.
Žinau kad jis nieko nepadarė ir dėl nieko nekaltas.

-Kur tas baras? - Policininkas pakele antakius klausdamas.

-Už miesto, aš nežinau jo pavadinimo, bet ten... Ten striptizo klubas.

-Hm... - vyras nutese - as žinau tą vietą, kiekvienais metais į jį suplūsta nepilnametės kurios nori dirbti striptizo šokėjomis.. Visada tenka jas nubausti, bet po kiek laiko jos viską kartoja.

-Taip, ten ta pati vieta - patvirtinau - ir jai vadovauja Ričardas.

-Bet iš kur man žinoti kad visa tai ne melas? - jis pasilenkė arčiau manęs - juk mes neturim įrodymų.

-Neturim.. Bet galiu jums jų gauti - nutilau.

-Kaip? - vyras buvo susidomėjes.

-Aš nuvyksiu ten, ir susitiksiu su juo - nutilau ir isiziurejau vyrui į akis - tik dabar su pasiklausymo įranga, ir taip irodysiu jo nešvarius darbus.

Policininkas viską išklausęs tylėjo.
Tada lėtai pasitvarke dokumentų krūvą.
Laukiau jo atsakymo.
Galbūt jis mano kad aš beprote ir tuoj isjuokes isvaris namo.
Bet tada jis pasilenkė prie manęs ir sunere savo stambias rankas.

-Kada tą padarysi?