Rytojus Priklausis Mums.

58 Skyrius.

××××
Sėdėjau mašinoje prispausta dviejų raumeningu vyrų ir vos galėjau kvėpuoti.
Masina greitai lėkė miesto gatvėmis skubėdama, Keito tėtis sėdėjo priekyje ir kažką kalbėjo į mobilųjį.
Man buvo labai neramu, bet tik nuleidusi galva sėdėjau ir laukiau to kas man bus, ir kur visa tai mane nuves.
Netrukus masina privažiavo didelius juodus vartus kurie patys atsivėrė.
-Žiūrėkit kad ji niekur nepabėgtų - Keito tėtis atsigręžęs sulojo apsauginiams kurie linktelėjo galvomis lyg paklusnus šunys.
Masinai Sustojus jis išlipo iš jos ir lauke kol iš jos išlips vyrai ir aš.
Prieš mane esantis vyras su randu virš antakio išlipo iš masinos ir mostelėjo ranka lipti ir man.
Taip padariusi apsidairiau aplink.
Mes buvome prie namo kuris priminė dvarą, aplink jį tik aptverta aukšta siena ir keli vyrai kurie ištisai vaikščiojo prie jos.
-Judinkis mergyte - Keito tėvas suriko man ir pagriebė už rankos - as neturiu laiko žaisti.
Jis šiurkščiai pradėjo mane tysti į pastato vidų.
Man skubant iš paskos į batus pribyrejo smulkių akmenėlių kurių buvo pilna ant takelio.
Jie kėlė nedidelį skausmą todėl pradėjau klupcioti.
-Tu verti mane imtis negerų dalykų prieš tave - Keito tėvas suurzge ir griebes uzsikele mane sau ant pečių ir pradėjo nešti man priešinantis.
-Ramiau, antraip nudesiu tave ant šių laiptų - jam lipant prie lauko durų jis pagrasino.
Jis koja paspyre dideles duris ir įžengė į namo vidų kuriame buvo šviesu taip lyg pliekstu saulė.
Šiurkščiai mane numetęs ant grindų issiviepe.
-Na ir turiu staigmena Keitui.
Mums iš paskos įėjo sargybiniai kurie sustojo ir lauke tolimesnių nurodymų ir boso.
-Frankai, eik pakviesk mano sūnų - Keito tėvas kreipėsi į vyrą su randu - pasakyk kad neštų savo subine čia kuo greičiau.
Vyras linktelėjo ir patraukė prie suktų didelių laiptų. Iš lėto bandžiau stotis bet Keito tėvas skaudžiai primyne batu mano ranka
-Ar aš leidau tau atsistoti?
Jis nusispjovė šalia mano kojų
-Nebandyk man nepaklusti.
Nuleidau galva, mano plaukai dengė mano veidą ir akis kuriose rodėsi ašaros.
Jaučiu kad pakliuvau į labai negeras rankas.
Netrukus antrame aukšte pasigirdo greiti žingsniai ir ant laiptų pasirodė sargybinis o jam iš paskos ėjo Keitas.
Ji išvydus mano kūnas nutirpo, o širdis pradėjo dešimt, o gal dvidešimt kartų greičiau plakti.
-Labas sūnau - Tėvas suplojo rankomis - žiūrėk kokia dovanėle tau turiu.
Jo ranka rodė į mane, gulinčią ant šaltos žemės.
Mačiau kaip Keitas sustingo, o jo veide pasirodė išgąstis.
-Kaip ji čia atsirado?? - jis pradėjo skubiai leistis laiptais į apačią.
-Oo, ji pati atėjo pas mane - Keito tėvas vis labiau siepe savo bjaurią šypsena - ji norėjo pamatyti tave, todėl pamaniau kodėl man nepadarius gero darbo ir jos neatvezus pas tave.
Keitas priėjo prie manęs ir paėmęs už rankų pastate ant kojų, jo akys žiūrėjo į mane, o jose mačiau nebylu rekima kodėl taip padariau.
-Leisk jai keliauti namo tėve - pagaliau po kurio laiko Keitas prabilo nukreipes akis į savo tėvą.
-Namo? O juk ji taip norėjo su tavim pasimatyti - apsimestinai sutrikęs jis išpūtė akis.
-Aš nenoriu jos matyti - Keitas žiūrėjo į tėvą šaltu veidu - leisk jai eiti.
Bandžiau sugauti Keito žvilgsnį, bet jis atkakliai vengė mano akių ir žiūrėjo tik į savo tėvą.
-Nemanau kad tai įmanoma Keitai - vyras gūžtelėjo pečiais - Aš manau kad ji puikiai tiks dirbti pas mus.
Keito rankos susigniauze į kumščius o veidas įgavo rausva atspalvį.
-Ji nedirbs tau.
-Ką gi, - Keito tėvas pridėjo pirštą prie lūpų mąstydamas - tada teks jei būti uždarytai rūsyje, kol tu paklusi man, ir pradėsi dirbti kartu su manimi.
Keito tėvas grieztai žiūrėjo į sūnų ir lauke jo reakcijos.
-Ji nebus uždaryta, o aš nedirbsiu tau - Keitas kėlė balsą vis labiau pykdamas - paleisk ja.
-Gerai.
Keito tėvas iškėlė rankas į viršų pasiduodamas.
-Vyrai parveskit mergina namo - jis mostelėjo ranka į sargybinius.
Jiems einant link manęs atsisukau į Keita ir mūsų akys susitiko.
Jis lėtai papurtė galva ir nuleido akis.
Už mano rankos paėmė vyras su randu ir vedė prie lauko durų kaip prabilo Keito tėvas
-Žinai, persigalvojau, veskit ten kur jos niekas neras, iki kol Keitas persigalvos.
Aš kruptelejau ir spėjau pamatyti tik Keita rekianti ant savo tėvo ir bandanti ištrūkti iš jo gniaužtų.
Tada už manęs uzsitrenke durys ir vyrai pradėjo mane tempti į automobilį.