Rytojus Priklausis Mums.

21 Skyrius.

××××
Praėjo atrodo visa amžinybe kaip aš užrakinta šiame kambaryje. Nuo tada kai mane paliko viena niekas neatėjo. Mano pilvas jau grojo maršus, aš buvau alkana, pavargusi ir nesipraususi.
Bet niekam tai nerūpėjo nes niekas nesiteikė ateiti pažiūrėti ar aš iš vis gyva.
Šią akimirką aš norėjau kad ateitų Eidėjus ir mane išgelbėtų. Kad ir kaip aš jo nekenčiau už viską ką dabar man tenka patirti per jį, vistiek norėjau pamatyti jo veidą ir isgirsti kad aš saugi.
O labau už viską norėjau išgirsti močiutės balsa. Norėjau nuraminti kad aš sveika gyva.
Is nevilties vėl verkiau nors ašarų buvo beveik nelikę.
Ar jie mane taip ir paliks numirt iš bado?
Dabar viską atiduočiau už tą sumuštinį kuri man siulino Keitas.
Kad pramankštinčiau kūną pakilau nuo lovos ir zingsniavau po kambarį skaičiuodama žingsnius.
Nuo sienos prie sienos nuėjus suskaičiavau 11 žingsnių. Iš to galima suprast kad kambarys ne pats didžiausias.
Apėjau visas sienas ieškodama nors kokio plyšio, bet jos buvo lygios be jokių defektu.
Priėjau prie spintos ir bandžiau ja atslinkti tikėdamasis už jos rasti anga ar kažką panašaus. Bet ji nejudėjo iš vietos, buvo be galo sunki. Iš nervų spyriau iš kojos į spintą ir suspiegiau.
Įsiutusi nuėjau prie lovos ir išverčiau čiužinį, deja ir ten nieko nebuvo.
Atsiremusi į sieną susmukau ant žemės ir susiemusi už galvos giliai alsavau. Iš pykčio mano širdis drebėjo, aš norėjau rėkti ir daužyti viską kas pasitaiko po ranka.
Man sėdint atsirakino durys ir į kambarį įėjo Keitas.
Jis lėtai apžvelgė mano sujaukta kambarį bet nieko nesakė.
-Tu alkana? - jis uždavė klausimą nors žinojo kad atsakymas bus teigiamas.
Palinksejau galva nežiūrėdama į jį.
-Busi gera ir nebandysi bėgt? - jis atėjo arčiau manes ir ištiesė ranka kad as atsistociau.
-Taip - lėtai ištiesiau jam ranką, aš neturėjau jėgų jam prieštarauti.
-Aš tave nusivesiu į kitas patalpas, bet jei tik bandysi bėgt, aš tave partempsiu atgal ir laikysiu alkana tol kol tu išmoksi būti gera mergaite.
Nuolankiai nuleidau galva
-Supratau.
Jis ziojosi kažką sakyti bet persigalvojes papurtė galva ir išsivedė mane iš kambario į kolidoriu.

××××
Ten kur jis mane vedesi buvo šilta ir jauku, tai buvo visai kita pastato puse kurioje akivaizdu kažkas gyveno.
Mes įžengėm į svetainę kurioje kurenosi židinys. Ant sofos prie sienos sėdėjo tas išpera Veidas ir kažką veikė su kompiuteriu. Dar kitas vyras sėdėjo prie stalo ir buvo paniręs į mobilųjį telefoną.
Keitas nusivedė mane prie stalo kampe kur stovėjo trys kėdės. Viena iš jų atitraukė ir liepė man sėstis.
Man padarius kaip jis liepė grieztai pažiūrėjo į mane
-Trumpam paliksiu tave čia kol atnešiu valgyt, - jis ranka parodė į vaikiną kuris narse telefoną - jei tu begsi jis išsitrauks pistoletą.
Man pažvelgus į tą vaikiną jis pakėlė galvą ir isispigino į akis, tada jo ranka nukeliavo prie džinsų krašto iš kurio išsitraukė pistoletą, vis dar žiūrėdamas į akis jis padėjo ji ant stalo kad žinočiau kad čia niekas nejuokauja.
-Nebėgsiu - išsigandusi sušnabždejau Keitui.
Jis linktelėjo galva ir pasišalino is kambario.
Sėdėjau bijodama pajudėti, jaučiau kaip mane abu vaikinai grezia akimis.
Ačiū dievui Keitas greitai grįžo su tuo pačiu padėklu su kuriuo buvo atejas prieš tai. Tik dabar ten buvo lėkšte su blyneliais, prie jos bandelė, ir sultys su obuoliu.
Jis atnešęs pastate prieš mane
-Valgyk. Tada galėsiu nuvesti į dušą.
Dušas!! Ačiū dievui, jaučiausi tokia purvina kad tiesiog troškau palysti po karšto vandenio srove.
Neskubėdama valgiau jausdama kaip Keitas mane stebi. Turėjau jaustis nejaukiai bet buvau tokia alkana kad ignoravau jo žvilgsnį.
Viską suvalgiusi servetėle nusivaliau lūpas ir pastumiau padėklą nuo saves
-Ačiū - padėkojau, nors jie nebuvo verti mano padėkų. Visgi jie mano pagrobėjai.
Keitas mostelėjo Veidui į padėklą
-Sutvarkyk čia viska.
-Kodėl negali Makas? - jis kaip mažas vaikas pažiūrėjo į tą kitą vaikiną.
Keitui užteko griežtai pažiūrėti kai Veidas daugiau nieko nesakes nuejo tvarkyti stalo kazka bambedamas po nosimi.
Keitas ištiesė man savo ranką, nenoromis ja paėmiau
-Nuvesiu tave į dusa - jis vedė mane į dar vieną kolidoriu.
-Aš neturiu švariu drabužių - tyliai pasakiau.
-Ten viska rasi - jis pažiūrėjo į mano kūną - manau tiks dydziai.
Linktelėjau galva ir sekiau iš paskos.
Netrukus iejom į labai dideli kambarį su milžiniška lova, be jos dar čia stovėjo spinta, televizorius, stalas su kompiuteriu. Toks kambarys kaip normalaus žmogaus, ne toks kaip mano kuriame buvau įkalinta. Ten labiau kalėjimo kamera.
Kambaryje buvo dar vienos durys, jis mane nusivedė prie jų ir atidarė duris. Ten buvo vonios kambarys, su milžiniška vonia, dušu, ir tuoletu, dar ten buvo kriauklė su spintele.
-Prašau nebandyk iškrėsti nesąmonių - jis rimtai pažiūrėjo į mane - as lauksiu tavęs siame kambaryje.
Man įėjus į vonios kambarį jis parodė kur sudėti švarus drabužiai ir prausimosi priemonės.
-Durys neuzsirakina, bet nebijok aš neisiu - man pažvelgus į duris jis pasakė.
Bus nejauku bet kitos galimybės gali ir nebūti todėl sulinksejau galva.
Jis dar šiek tiek pastovėjo ir išėjo palikdamas mane viena.
Turėjau įtarimą kad ten buvo jo kambarys kuriame miega, o čia jo vonios kambarys...