Sužeista siela.

20 dalis.

-Tai... aš nežinau, kaip pradėti.-atsiduso Niall.
-Nuo pradžių.- ramiai ištariau.
-Gerai.- atsiduso.- prieš metus, o gal daugiau buvo tokia mergina, Emi. Tada aš užsimiau nelabai švaria veikla .- nurijo seiles ir pakėlė į mane akis.
-Nešvaria veikla?.- suraukiau antakius.
-Taip. Mano brolis stumdė heorina ir prie to pridėjo mane. Man patiko negaliu to slėpti. Brolis sukurė šeimą ir metė tuos darbelius. Atvirksčiai, nei aš. Mane tai dar labiau skatino. Tada atsirado Emi. Ji buvo narkomanė. Maniau, kad ji mane mylėjo, bet pasirodė, kad ji tiesiog norėjo dozės ... kaip koks kvailys įsimylėjau ja.- atsiduso. Nežinojau jam ką pasakyti. Nežinojau, kaip reguoti aš buvau labai nustebusi. Kaip toks vaikinas, kaip Niall galėjo pardavinėti narkotikus.
-O kur Emi dabar?.- tyliai paklausiau.
-Ji mirus. Ji tyčia perdozavo. Man ji melavo. Sakė, kad nori užsidirbti tai daviau jai didelę doze perdavimui ir tada ji ...
-Ar tu juos vartojai?.- su nerimu paklausiau. Jis patylėjo keletą sekundžiu. Pakėlė akis.
-Bandžiau ir tai buvo pirmas ir paskutinis kartas.- užtiktintai tarė.
Nežinau, kaip elgtis. Ką sakyti.
-Todėl Paul ir yra toks piktas, kad esu su tavimi.- nuliūdo Niall. Priėjau ir tvirtai ji apkabinau.
-Kas benutiktu vistiek aš busiu su tavimi.- stipriau prisitraukiau prie jo. Viduje jaučiau nedudelį nerimą.
-Myliu tave, mažute.- sušnabždėjo man į ausį.
-Tave stipriau.- prikandau lūpą.
...
Sėdėjau ant minkštos sofos ir klausiau nereikšmingo tėvu pokalbio. Vis negaliu atsigauti nuo tokios Niall žinios. Atvirai kalbant man tai nerūpėjo. Juk jis to nebedaro. Atsistojau ir palikau tėvus vienus. Užlipau į savo kambarį ir vos negavau infarkto įšvydusi Niall.
-Po galais .- užsimiau už širdies.
-Atsiprašau, kad išgązdinau.- nusšypsojo savo miela šypseną. -Ką tu čia veiki?. Jau vėlu .- prikandau lūpą ir užrakinau kabarį.
-Atėjau pas tave.- atsistojo nuo lovos ir mane stipriai apkabino.
-Miela.- pabučiavo man į nosytę.
-Tu miela.- užkišo už ausies neklisnia sruogą kuri pabėgo iš nstvarkingo kuodo. Praudau.
-Kaip tu čia atsiradai?.- paėmiau jam už rankos ir nusivedžiau ant lovos. Patogiau isitaisiau ant savo minkštos lovos. Niall atsigulė šalia ir tvirtai apkabino mane.
-Pro langą. Tu jo nebuvau uždariusi.- pasimuistė lovoje.
-Bet čia nėra, kaip užlipti.- pažėjau į jį.
-Pasistačiau kopečias.- pasikasė žandą.
-Tu rimtai?.- nusijuokiau.
-Taip.- palinksėjo. Garsiai nusijuokiau. Pajaučiau minkštas lūpas ant savųjų. Pasidarė nepatogu bučiuotis, atsitrakiau ir apžergiau jo liepenį kojomis. Niall rankos atsidurė ant mano užpakaliuko. Buvo keista, bet malonu. Jo rankos kylo auksčiau, jos glostė mano liemenį ir šonus. Pajudinau klubus įsitaisydama patogiau.
-Nedaryk taip daugiau.- arsitraukė ir giliai įkvėpė. Supratau apie ką jis. Nuraudau.
-Tu tokia graži.- prikando lūpą ir paglostė man žandą.
-Man gėda.- veidą užsidengiau delnais. Jis švelniai patraukė juos nuo mano veido.
-Prašau apkabink mane labai stipria ir pasakyk, kad myli mane. Pasakyk ar gera būti šalia manęs, kiekvieną kartą, kaip mes susitinkame? Pasakyk, kad viskas bus gerai. Aš su tavimi jaučiuosi laimingas ir gyvas.- tyliai šnabždėjo į mano ausį Niall. Tvirtai ji apkabinau.
-Myliu tave.- sušnabždėjau tyliai jam į ausį.

Paul*
Lėtai ėjau kolidoriumi. Į salę kurioje tūrėtų repetuoti vaikinai. Pravėriau duris ir išgirdau balsus.
-Na ir kaip Darcy regavo?.- kalbėjo Haris.
-Ji išsigando tiesa?.- pasigirdo Louis balsas.
- Ji regavo... Keista, bet tikrai ramiai. Mačiau ji šiek tiek išsigando, bet ji tiesiog apkabino mane ir pasakė, kad bus su manimi kas benutiktų.- su kvaila šypsenėle pasakojo Niall.
-Šaunuolis Niall.- patapšnojo per petį Niall'ui Liam.
-Kodėl aš negirdžiu, kaip jus dainuojat?.- atsikrenksčiau. Visų akys susmigo į mane. Matėsi šiek tiek sutrikę vaikinų veidai. Visi atsistojo, paklusniai nužingsniavo prie savo mikrofonų. Niall pasiemė gitarą.
-Niall mums reiks pakalbėti.- rimtai tariau . Ji tik linktelėjo.
...
-Tai?.- į mano kabinetą įėjo sutrikęs Niall.
-Prisėsk.- mostelėjau į kėdę priešais save. Rankas susidėjau ant pilvo ir patogiai atsirėmiu kėdeje. Jis atsisėdo. Nurijo seiles.
-Man paukštelis pačulbėjo, kad mano dukrai pasakei tiesą.- ramiai pasakiau. Jis pasimetė.
-Taip, klausyk Paul gal baigiam žaisti vaikų darželį? Mane tai erziną.- nervingai pasakė Niall.
-Tave tai erzina naturalia ar dėl to, kad negauni dozes?.- sarkastiškai nusijuokiau. Jis tvirtai suspaudė kumsčius.
-Aš tai baigiau, Paul. Tu puikiai tai žinai.- žėjo tiesiai man į akis.
-Tarkim šį kart patikesiu.- ramiai pasakiau.
-Suprask Paul, aš ją myliu.- jo veidas ištyso.
-Aš nenoriu, kad atsitiktu taip, kaip Emi. Mes puikiai žinome dėl ko taip atsitiko.- padariau nedidelę pauze .- aš nenoriu, kad tai atsitiktu Darcy. Man ji labai brangi.- tęsiau toliau.
-Paul pasitikėk manimi. Prašau tik vieno suknisto šanso.- jis atsistojo nuo kedės ir delnai atsoremė į stalą.- aš niekada, kartoju niekada, negalėčiau to mėšlo duoti Darcy.- lėtai kalbėjo.
-Gerai, Niall. Vienas šansas, bet jai ji nukentės. Aš tave pakabinsiu ant tavo pačių kiaušinių. Aš nejuokauju Niall.- gresmingai kalbėjau pasilengdamas arčiau jo.
-Sutarta.- jis ištiesė man ranką. Paspaudžiau ją. Jis pasiemės striukę pasišalino iš mano kabineto.