Sužeista siela.

53 dalis.

*Darcy
-Važiuojam, Darcy bus smagu,- bandė įtikinėti mane Eleanora važiuoti kartu pas juos.
-Nenoriu ten kur bus Niall.- įsidrebiau atgal į lovą. Vaikinai išvažiavo nieko nepeše, bet tam yra Ele ir Effa. Kartais jų nekenčiu.
-Na pripažinsiu ten bus jis, bet mums bus smagu!.- tempė iš lovos Eleanora.
-Nenoriu to šikniaus akyse matyti! Tegul eina paskui kitų sijonus man nerūpi.- suburbėjau į pagalvę.
-Nusispjauk į jį ir važiuojam,- prakalbo Effa.
-Man jis nerūpi.- pyktai suburbėjau. Pati sau melavau. Man jis rūpi labai rūpi, bet atrašyti ar atsiliepti neišdrįsau. Man per daug sunku ir skaudu. Jaučiuosi tokia iskaudinta.
-Tai neturėtu buti kliutis tau,- paglostė nugarą.
-Noriu pabūti viena,- suburbėjau. Viska kruopsčiai susiplanavau. Tėvų lengvai nusikračiau, bet iškilo problema. Eleanora ir Effa.
-Tu prieštarauji pati sau, Darcy.- susirūpinusi kalbėjo Eleanora.
-Toks gyvenimas.- pavarčiau akis. Mano žvilgsnis nukrypo į šviečianti telefona. Jis vėl atakuoja mane žinutėmis. Norėčiau stipriai jį apkabinti ir pasakyti, kad viskas gerai.
-Perskaityk jas,- padrąsino mane Effa.
-Ne, tai per skaudu,- prikandau lūpą ir liūdnai žiūrėjau į savo telefoną.
-Darcy mes tavęs vienos tikrai nepaliksim. Tu gali rinktis važiuoji su mumis arba mes pasiliekam čia ,- dėstė Eleanora.
-Aš nekenčiu jūsų.- prisimerkiau ir išlipau iš lovos. Iš spintos pasiėmiau ilgomis rankovėmis juodą storą megstuką ir pilkus džinsus.
-Mes tave mylim!.- sušuko abi, kaip įėjau į vonia. Apsirengiau. Šukomis susišukavau plaukus ir truputi pasidažiau, kad nesimatyti juodų maišelių po akimis.
-Atrodai gražiai.- pagyrė mane Eleanora. Pavarčiau akis.
-Tai važiuojam ar ne?,- suburbėjau.
-Važiuojam, važiuojam ,- sukrykštė Effa.
...
-Žinot nebenoriu,- apsisukau ir stengiausi išeiti.
-Nori,- man kelia pastojo Eleanora ir Sophia.
-O sveika,- apkabinau Sophia.
-Pasiilgau,- nusijuokė.
-Butum gera draugė jai išleistum mane. Dabar.- pakėliau antakius.
-Visi jau čia,- griebė už rankos Eleanora ir švelniai tempė mane.
-Kur mes einam?,- paklausiau, kaip buvau tempiama link laiptų.
-Pašnekėti, jug nenori jo matyti,- pavartė akis Eleanora. Buvau istumta į kambari ir užrakinta.
-Kas per šūdas?!,- nulenkiau rankeną kelis kartus. Nuėjau atsisėsti ant lovos.
-Ką jus darot, bukapročiai,- išgirdau Niall balsą. Po kelių minučių mačiau Niall prieš akis.
-Išleiskit,- trankiau į duris.
-Jie mūsų neišlei,- žiūrėjo pro langa.
-Aš jiems galvas nusuksiu ir sušersiu šunims,- garsiai kalbėjau.
-Nesiplėšik. Jie išvažiavo,- atsisėdo ant lovos Niall. Jis atrodė toks liūdnas. Man gaila į jį toki žiūrėti.
-Nuostabu,- atsirėmiau į duris ir nuslydau jomis. Jis į mane įkyriai spokosojo ir tai buvo labai nemalonu.
-Galėtum taip nespoksoti.- pakėliau akis į jį ir mūsų žvilgsniai susikirto.
-Tu labai graži.- nusišypsojo.
-Nepapirksi manęs mielais žodeliais, Horan.- prie krūtinės prisitraukiau kelius ir ant jų padėjau galvą.
-Jai tu žinotum, kaip aš apgailestauju, mieloji,- liūdnai šypteli.
-Tavo problemos,- pakėliau akis ir greitai jas nuleidau.
-Aš atsiprašau,- atsiklaupė priešais mane ir suėmė delnus. Nužvelgiau jo veida. Niall buvo sumuštas. Jam prakirsta lūpa ir antakis.
-Kas tau buvo?.- pakėliau akis į jį. Pirštų galiukais paliečiau jo lūpas.
-Tai niekis.- apsilaižė lūpas. -Kur Kamilė? Ji neturėtu buti su tavimi?,- ištraukiau delnus iš jo rankų.
-Ji išvažiavo.- nurijo seiles.
-Žinoma. Kas tave sumušė?.- nuleidau akis.
-Dabar tai nesvarbu.- ar tai iš vaikinų?.- pridūriau.
-Neklausinėk per daug.- suraukė antakius.
-Tik nereikia.- atsistojau ir nuėjau prie lango. Jau temo. Neryškiai matėsi mėnulis pasislėpęs už storų debesų. Kovojau su noru atleisti jam ir ji tvirtai apkaninti. Žvilgtelėjau pro peti. Mačiau, kaip Niall sunkiai atsistoja nuo žemės ir atsisėda ant lovos. Buvo labai nejauki tyla. Už mano akių užkliuvo juodas kompjuteris. Paėmiau ji ir įjungiau. Ekrana puošė Eleanor ir Louis miela nuotrauka nusišypsojau.
-Jai nori galiu užleisti tau lovą.- atsikrenkštė Niall ir atsistojo.
-Man tu netrugdai gali sėdėti,- pavarčiau akis ir atsirėmiau į lovos atloša. Niall grįžo į savo vieta ir spoksojo į mane.
-Man visai nemalonu.- pakėliau akis į jį.
-Žinau. Bandau tavo kantrybe.- žiūrėjo tiesiai į akis. Negaliu jam pasiduoti. Prisimerkiau, nes pradėjo griaužti akis.
-Cha aš laimėjau,- dūriau pirštu į ji, kaip Niall sumirksėjo.
-Taip nesąžininga! Aš mačiau, kaip tu sumirksėjai!,- gynėsi Niall.
-Nemalonu pripažinti, kad pralaimėjai, Horan?,- nusimaiviau.
-Tau šakės,- pajaučiau ilgus pirštus sau ant šonu ir kopjuteri krentanti ant žemės.
-Baik!!!.- raičiausi ir spiegiau iš juoko.
-Ne,- toliau kuteno ir juokėsi.
-Tu ... tu - negalėjau normaliai ištarti sakynio. Niall pirštai nustojo darbuotis ir apleido mano šonkaulius. Vis dar kiek juokiausi kartu su Niall.
-O Dieve tu sudaužiai kopjuteri,- pakėliau sudužusi laptopą.
-Ups,- nekaltai nusišypsojo Niall parodydamas savo baltus dantis.
-Tau bus blogai,- nusijuokiau.
-Tau bus blogai .- pamėgdžiojo mane.
-Aš taip nešneku,- prisimerkiau.
-Tik nereikia,- bandė atkartoti mano balsa ir ėjo link manęs. Žengiau žingsni atgal ir mano nugara susidurė su siena. Buvau priremta prie sienos.
-Aš noriu, kad tu žinotum. Darcy, tu man labai rūpi. Aš negaliu miegoti, valgyti, be tavęs. Atrodo išprotėsiu, be tavęs. Padariau pačia dydžiausia klaidą savo gyvenime. Noriu, kad žinotum tarp mūsų su Kamile nieko nebuvo .Žinau, kad tai skamba labai banaliai, bet aš myliu tave. Nežinau, nesu mylėjęs taip žmogaus, kaip myliu tave....