Sužeista siela.

35 dalis

Trys dienos iki Kalėdų. Nesijautė jokios kalėdinės dvasios. Lygiai penkios minutės, kaip Niall būklė pablogėjo dar labiau.
-Viskas bus gerai,- tyliai šnabždėjo į mano ausį Effa ir nestipriai mane sūpavo. Tvirtai apkabinau ją atrodo širdis plyš pusiau.
-Noriu vėl girdėti jo balsą,- sušnabždėjau į Effos ausį,- jai jis mirs aš nusižudysiu, prižadu .- nurijau seiles.
-Viskas bus gerai .- patrynė nugarą.
...
Ar kada nors esate mylėję? Mylėję taip lyg pasaulis be jo atrodo nieko vertas. Be jo balso negali užmigti, ir bandai ji atkurti savo mintyse, bet jis skamba vis kitaip. Už viską pasaulyje norėčiau išgirsti jo balsą, o nesėdėti rankas sunėrusi ant galvos ir lingavusi, kaip psichinė ligonė kuria gaila po mažu tampu.
-Galite užeiti pas pacientą ... ,- nieko nelaukusi skubėjau į Niall palatą. Nebegaliu klausyti to idioto daktaro kuris vis mus gąsdina savo kalbomis. Atsisėdau taip, kad matyčiau visa Niall. Prie jo prijungta dar daugiau visokiausiu aparatų nei buvo užvakar. Mano akys prisipildė ašarų. Jis tikrai atrodė prastai, bet tikinau save, kad jam viskas gerai ir rytoj jis bandys atsikelti iš lovos. Noriu, kad viskas butu gerai.
-Mano vaikas ,- sukukčiojo Niall motina į Grego petį.
...
Važiuoju namo, bet žinoma ne su savo noru.
-Tu negali ten būti kiekvieną diena, brangioji .- kiek šyptelėjo mama.
-Galėčiau,- nurijau seiles.
-Tau reikia pailsėti nuo viso šito, mieloji. Ir tavęs Diana pasiilgo,- bandė nukreipti temą mama.
-Tiek to ,- pavarčiau akis.
Bijau važiuoti namo . O jei aš užlipsiu į savo kambarį ir ten busiu viena. Bijau sau ko nepasidaryti. Kodėl aš negaliu būti suknistai normali !
-Rytoj iš pat ryto vešite mane pas Niall, norit jus to ar ne ,- prikandau lūpą, kad neverkčiau.

*
Skani vakarienė garavo ant stalo. Darcy tėvai bandė atitraukti jos mintis nuo sunkiai sužaloto Niall.
-Valgyk, mieloji .- ragino jos mama. Darcy tik papurtė galvą parodydama, kad ji nieko nenori.
Tuo tarpu vaikino palatoje plušo daktarai. Jo širdies darbas kiek sublogėjo. Koridoriuje gailiai verkė Niall mama ir jo brolis. Kuo arčiau jis buvo gyvenimo to labiau jam blogėjo. Jam tereikėjo perlipti ribą tarp mirties ir gyvenimo. Mergina šiaip ne taip suvalgė savo porcija ir užskubėjo į savo kambarį. Palindusi po dušu susiruošė miegoti, bet jos akys nukrypo ant spindutes esančio maišiuko.
-NE! Ne ! Ne ! nieko geri iš to nebus ,- rėkė savo mintyse mergina laikydama rankoje riestuką.
Darcy*
-Niekas nepastebės ,- kartojau sau mintyse ir nuleidau savo megztuko rankove žemyn. Nuėjau miegoti.
..
Atsikėliau aštunta valanda ryto. Greitai apsirengiau ir nulėkiau į pirmą aukštą. Mama jau gamino pusryčius.
-Labas mama jau gali nuvežti mane į ligonine?,- viską sumaliau.
-Luktelk mieloji,- nusižiovavo mama.
-Gerai.- atsisėdau ant kėdės. Pirštais bildenau per stalą.
-Darcy, baik ,- atsisuko į mane tėtis. Nustojau pradėjau nervingai judinti koją.
-Dėl Dievo meilės važiuojam, kitaip sugriausi namus savo nervais,- sukikeno mama. Griebė mašinos raktelius ir apsigaubė paltuku.
-Saugiai važiuokite ! ,- šūktelėjo tėtis.
...
Žingsniavau ligoninės koridoriumi, nekantravau . Prie Niall palatos nieko nebuvo, tad nusprendžiau užeiti. Nedrąsiai atidariau duris. Išsigandau, ten buvo tik paklota lova. Mano kojos pradėjo drebėti. Negi jis pasidavė ?. Akys prisikaupė ašarų.
-Nusiramink, Darcy,- apkabino mane mama, jos akys taip pat buvo prisikaupę ašarų.
- Labas rytas, pacientas buvo perkeltas į kitą aukštą,- atėjo sesutė. Atrodo nuo širdies nusirito milžiniškas akmuo.
Pravėriau duris norėdama įsitikinti, kad tai nauja Niall palata. Ant kėdės miegojo Niall mama, o Greg nepatogiai atsisėdęs ant palangės gėrė kavą.
-Sveikas,- nusišypsojau jam.
-Sveika,- šyptelėjo.
-Kaip jis? ,- prikandau lūpą.
-Jis atsigavo...