Sužeista siela.

34 dalis.

Užmigau šalia Niall, kaip atsibudau buvau užklota anklode. Pakėliau akis į blondiną. Taip norėjau jį tvirtai apkabimti ir pabučiuoti.
-Dieve ... Niall, kodėl tu mane taip kankini?,- mano veidu vėl riedėjo ašaros. Pasirėmiau viena ranka savo galvą, bet kitos rankos neatitraukiau.
-Noriu išgirsti tavo atsakyma, Niall.- sukukčiojau. Įsižėjau į blondino akių vokus, tai juokinga, bet jai ilgai žiūri į juos atrodo, kad jis mirksi. Pasiilgau jo mėlynu akių. Papurčiau galvą. Atsidusau. Švelniai gloščiau jo ranką, tai mane ramino.
-Noriu, kad Tu butum sveikas . Galbūt dabar sėdėtume susikabine rankomis ant Louis ir Eleanor sofos ir visi kartu kalbėtumėm kvailomis temomis.- prikandau lūpą, kad nesigirdėtu mano kukčiojimas.
-Norėčiau, kad mane girdėtum. Buvau pasiryžusi vėl grįžti į mokykla, noriu normalaus gyvenymo.- atsidusau. Nusivaliau skruosra.Pažiūrėjau pro langa. Snigo, dabar prisiminiau, kad liko keturios dienos iki kūčių. Niall kvėpavimos buvo netolygus ir sunkus.
-Panele, jums čia būti negalima .- už nugaros išgirdau švelnu moters balsą.
-Ah taip aš jau išeinu .- sušniukčiau nosimi ir rankove perbraukiau per nosį. Atsistojau ir dar kartą žvilgtelėjau į Niall. Atrodo širdis perplyš pusiau.
-Sudie.- tyliai tariau. Apsisukau ir išėjau. iš palatos.
*
Mergina net nepagalvojo, kad jis gali viską girdėti. Durys užsidarė ir iš jo akių ištekėjo kelios ašaros. Jis stengėsi pajudinti bent viena piršteli, bet jo pastangos jam kainavo nežmonišką skausmą.
-Nesikankink, jaunuoli.- įleidusi vaistų pasakė sesutė. Moteris per ilgą darbo laiką yra mačiusi visko ir skausmo, ir džiaugsmo, ir skaudžių netekčių, jau nemažai žmonių mirė jos akyse, gaila, bet ne visus gali išgelbėti. Seselė paliko palatą. Niall suprato, kad jis bet kokia kaina turi pajudinti bent vieną raumenėlį. Jis sukaupė visa drąsa ir bandė atsimerkti, bet vėl tas pats nežmoniškas skausmas. Jis kiek suinkštė ir aplink aparatai pradėjo pypsėti. Į palatą sulėkė šūsnis daktarų ir seselių. Jis pabandė dar kartą ir jam pavyko jis atsimerkė, bet greitai jo akių vokai apsunko ir jis vėl nugrimzdo į juodą tamsą.
Darcy*
Tvirtai apsikabunau mama kuri sėdėjo su Niall šeima.
-Mama...,- gyliai atsidusau.
-Nurimk. Jis pasveiks mieloji, aš žinau.- glostė mano plaukus.
Po pusvalandžio nusiraminau ir gėriau karštą arbatą.
-Darcy, eime pavalgysime .- per savo apmąstymus išgirdau Grego balsą.
-Nenoriu .- gurkštelėjau arbatos.
-Eime, Darcy. Tau taip negerai.- pritūpė prie manęs Gregas. Papurčiau galvą. Po ilgo įkalbinėjimo jis mane privertė. Ėjome ilgu kolidoriu po to nusileidome laiptais žemyn. Valgiau salotas jos buvo kiek keistokos, bet tai nebuvo motais man. Viska suvalgiau greitai, kad vėl galėčiau spoksoti į Niall palatos duris.
-Viskas.- isidėjau paskutini kasnį į burną.
-Šaunuolė.- nusišypsojo man ir pakilo nuo staliuko.
Grįžome prie palatos, ten jau buvo visi likusieji. Draugiškai su jais apsikabinau.
-Kaip jis?.- paklausiau.
-Viskas tas pats, mieloji.- pasakė Niall mama.
-Atnešiau tau švarių rubų ir susitariau su seselėmis, kad leistu tau pasinaudoti vonia.- ištiesė melsva maišelį su rūbais.
-Gerai.- palinksėjau ir paėmiau maišelį iš mamos. Mane paydėjo į dušus. Stengiausi daryti tai ko greičiau.Nerangiai apsivilkau maikutę ir kelnes. Susitvarkiau ir greitai žingsniavau atgal. Prie palatos stovėjo daktaras ir kalbėjo su Gregu.
-Jis atsigaus , bet ne taip greitai, kaip tikitęs .- kiek šyptelėjo daktaras. Mano veidu ritosi ašaros...