Sužeista siela.

51 dalis.

-Tai ne nieko nereiškia Darcy,- teisinosi Niall.
-Galėtum sugalvoti kažka orginalesnio,- pavarčiau akis ir stengiausi ištrūkti. Laikiau ašaras.
-Darcy aš ...
-Tiesiog užsičiaupk Niall!,- užrekiau ant jo ir atitrujau nuo jo.
-Išklaus...
-Gero tau šeimyninio gyvenimo su Kamile, Niall ,- pavarčiau akis ir parodžiau vidurinį pirštą.
-Palauk,- sugriebė man už riešo ir tvirtai suspaudė. Suspaudžiau dantis, nes ant riešo vis dar gyja žaizdos.
-Paleisk, bukaproti,- mano veidu riedėjo ašaros.
-Nusiramink ir paklausyk manęs,- liūdnai prikando lūpą ir suraukė antakius.
-Koki mela dabar sugalvosi? Ji tau tai padarė, kaip miegojai? ,- rėkiau ant jo. Buvau tokia pykta ir susierzinusi.
-Myliu tave,- lėtai pasakė.
-Oh, tik nereikia. Netikiu tavimi Niall. Nelysk man į akis,- kiek tyliau pasakiau ir nuleidau akis.
-Darcy, prašau,- paleido mano ranką.
-Tau davė proga. Tu katik ja praradai. Vėl. Susimoviai ,- sunkiai nurijau gumulą gerklėje.
-Suprantu tau skaudu, bet viskas vyko taip greitai. Aš labai apgailestauju. Aš tikrai gailiuosi,- kalbėjo Niall. Purčiau galvą.
-Atsiknisk,- trenkiau durimis ir ėjau nuo jo namų ko įmanoma greičiau. Tėvai nebus grįžę nors ir butu nenoriu jiems maišyris po akim. Nenoriu buti viena. Net pati nežinau kas man gali užeiti. Kiek sudrebėjai nuo šalto vėjo. Visgi striuke pasiėmiau, bet nebuvo jėgu ją apsivilkti. Truputi atitraukiau megstuko rankovę. To užteko ir mano mintys vėl užplūdo blogi prisiminimai.
-Ką iš vis čia veikiu ?.- užsidengiau delnais veidą.
Ką mes veikiame čia. Pasaulyje tiek daug skausmo ir neteisybės. Mes tik baimės ir tamsos atmatos. Jos daro su mūsų jausmais ką tik nori, mėto juos, kaip kamuoliuką į sieną. Jokiu budu negaliu buti viena. Pirštų galiukais perbraukiau per randuotają ranką. Nekenču to. Pasiėmiau telefoną ir surinkau Eleanoros numerį.
-Eleanora,- ištariau jos vardą ir sukukčiojau į telefoną.
-Ei kas buvo?.
-Galiu pas tave?.- sukukčiojau.
-Kur esi?
-Prie parko. Netoli mano namų
-Niekur neik atvažiuoju.- ji numetė rageli. Stipriai sukukčiojau ir nerangiai atsisėdau ant suoliuko netoli kelio. Sukukčiojau.
-Mieloji,- netoli manęs sustojo mašina ir iš jos atbėgo mergina stipriai mane apkabino.
-Nekenčiu jo ,- sukukčiojau.
-Važiuojam pas mus, nusiraminsi, pakalbėsim,- glostė mano plaukus Eleanora.
-Noriu mirti,- kukčiojau į Eleanoros peti.
-Einam, merginos,- prie mūsų stovėjo Louis. Jis man menkai nusišypsojo. Mano lūpa drebėjo ir nenovaldomai veidu ritosi ašaros. Aš palūžau. Tryniau rankas ir judinau kojų pirštus. Bandžiau sušilti. Louis atnešė mums po puodeli arbatos.
-Man niekada nepatiko Kamilė,- pavartė akis Louis ir priesėdo šale. Sukukčiojau ir megstuko rankove perpraukiau per savo paakius.
-Nusiramink mieloji,- padavė nosinių Eleanora ir prisėdo šalia Louis. Jie meilei susiglaudė ir supynė vienas kito pirštus. Sukukčiojau.
-Neleiskit man pasilikti vienai,- pakėliau akis į juos.
-Niekur tavęs neleisiu,- papurtė galvą Eleanora.
Padėjau vibruojanti telefoną ant stalo. Skambino ir rašė Niall. Buku žvilgsniu žiūrėjau į mirganti telefoną.
-Noriu mirti,- sušnabždėjau.
-Nekalbėk taip,- pajaučiau stiprų Eleanor apkabinimą. Atsakiau jai tuo pačiu.
-Jis toks šiknius, bet taip ji myliu ,- sukukčiojau.
-Viskas bus gerai,- ramino mane. Stipriai užmerkiau akis. ---
Pareinu namo. Užlipu į savo kambarį ir užsirakinu ten. Sėdžiu ant lovos krašto ir susimusi už plauku linguoju tai pirmyn tai atgal nervingai trepsėdama kojomis. Pagaliau pasiryštu išgerti visas tabletes kurias palikau ant žemės. Jaučiu, kaip apsvaigstu ir pasiėmu peili. Grubiai perpjaunu savo venas ir krengu žemyn.
---
-Darcy? Viskas bus gerai,- prabudau ir sapno, atsimerkiau ir pamačiau Eleanoros akis. Stipriai ja apkabinau. Man visko per daug.
-Eime atsigulsim, pailsėsi ,- paėmė man už rankos ir švelniai tempė. Užlipome į antra aukštą. Prikandau lūpą ir tramdžiau ašaras. Man tikrai buvo labai skaudu.
-Štai drabužiai. Palysk po dušu bus geriau,- padavė gražiai sulankstytus rubus ir parodė į medines duris. Supratau, kad ten vonia.
-Ačiū,- sumirksėjau.
-Aš busiu čia,- nusišypsojo ir laikė mano telefoną. Nusimaudžiau. Jaučiausi daug gaivesnė. Apsirengiau trumpomis rankovėmia maikute man nebuvo tai svarbu ir pižamines kelnias. Drėgnais plaukais ir slėpdama riešą išėjau iš vonios kambario.
-Na, kaip jautiesi?,- paklausė Eleanors įėjusi į mano kambari. Ji rankose turėjo pagalvę ir antklode.
-Pasiliksi su manimi?,- viltingai paklaisiau.
-Žinoma mieloji. Nepaliksiu tavęs vienos,- nusišypsojo man ir palindo po anklode. Išjungiau šviesą ir susirangiau šalia Eleanoros. Jau buvo kiek vėlu. Buvo matyti mėnulis.
-Galiu tau kai ką pasakyti?.- pažiūrėjau į jos veidi kontorus.
-Žinoma,- šyptelėjo man.
-Niekam nesakyk. Jai tai pasakyčiau savo psichologiai Hanai, ji turbūt mane uždarytu į kliniką,- nurijau seiles.
-Sakyk, mieloji. Nesijaudink tu saugi ,- Eleanora kojomis "apsikabino" anklodę.
-Aš noriu nusižudyti. Mane iš proto varo sapnai. Aš sapnuoju, kad visi aplink mane miršta. Aš bijau likti viena. Tai atrodo menkniekis tau, bet mane tai veda iki ribos. Dabar dar ir Niall.- tyliai pasakiau, bet ji viską girdėjo.
-Net nenumanau, kaip tau skaudu Darcy. Todėl nenorėjai būti viena?,- nurijo seiles.
-Taip.- palinksėjau.- esi įlindusi į anklodės užvalkalą/,- pakalusiau.
-Esu,- nusišypsojo.
-Galim dabar ten įlysti?,- paprašiau. Eleanora palinksėjo. Kaip buvau maža taip darydavau, nes maniau, kad po mano lova slepiasi pabaisa. Įlindusi ten jaučiuosi saugi ...
...
-Darcy prašau. Aš padariau klaidą,- ėjau namo, bet mano kelia pastojo Niall.
-Nedomina,- prikandau lūpą... .