Sužeista siela.

47 dalis.

Ėjau gatve po pamokų. Niall nuo tos dienos nemačiau, o tai reiškia praėjo trys, dienos, lygiai tiek pat, kaip geriu vaistus. Pilvo skausmas tai padidėja tai sumažėja. Negaliu pakelti minties apie tai, kad galiu būti nevaisinga. Atsidusau. Man buvo gėda jam tai pasakyti. Mano telefona suvibravo pranešdamas, kad man skambina. Niall. Dvejojau ar atsiliepti, bet visgi tai padariau.
-Alio ?,- nedrąsiai atsiliepiau.
-Darcy, kas vyksta?
-Aš ...
-Mums reikia susitikti, Darcy aš nerimauju dėl tavęs.
-Nežinau, Niall,- atidariau namų duris.
-Ar tu manęs vengi ?
-Man metas Niall.
Numečiau ragelį. Nežinau kas man darosi. Akyse susikaupė ašaros. Namuose buvau viena. Turbut mama išsivežė Diana kartu į darbą. Užlipau laiptais aukštyn. Kuprine numečiau prie stalo. Persirengiau į laisvus rūbus ir užsidėjau plačia šlepetes panašius į ugus. Nulupau į virtuve ir iš šaldiklio išsitraukiau picos ir pasišildžiau. Į stiklinę isipyliau sulčiu. Su maistu užlipau į viršu ir prisėdau prie savo stalo. Iš kuprinės išsitraukiau visas šiandienos knygas ir padėjau ant stalo. Pasiėmiau Pirmadienio knygas ir atsiverčiau literatūros vadovėli. Nusprendžiau padaryti namų darbus, kad nereikėtu sekmadienį. Ilgai žiūrėjau į teksta niekaip negalėjau susikonsentruoti į pamokas, vis galvojau apie Niall.
-Tamsa ir baimė - valdo mūsų pasauly,- perskaičiau eilute. Ši eilutė mane privertė jaustis dar blogiau.
Nežinau kodėl, bet bijau jį sutikti. Mano viduje buvo labai blogas jausmas, nemanau, kad esu kažką panašaus patyrus tai buvo lyg sąžinės griaužatis sumaišitas su nerimu ir baime. Per namus nuskambo durų skambutis. Tikėjausi, kad tai mama ar tėtis pamiršęs raktus. Nulipau laiptais žemyn ir nedrąsiai atidariau duris. Mano širdis smarkiai pradėjo trankytis į visas įmanomas puses.
-Darcy.- prieš mane stovėjo Niall. Mano akyse pasirodė ašaros. Už jo pamačiau kelias blykstes, bet dabar tai nebuvo svarbu.
-Darcy, kas vyksta?,- priėjo žingsni prie manęs.
-Man sunku ... ,- nubraukiau ašarą ir prikandau lūpą.
-Mažute, kas nutiko?,- atsiduso. Puoliau jam į glėbi. Jis to nesitikėjo tai šiek tiek susvirduliavo. Vos apkabinus jį ir paslėpusi veida jo kaklo įlenkije visos abėjonės ir nerima dingo. Tiesiog išgaravo.
-Eime vidun,- paėmiau jį už rankos ir nusivedžiau į savo kambarį.
-Einu į tualetą,- nusišypsojau jam. Tikiuosi jis nepyks ant manęs. Atsirėmiau į vonios spintelę. Gyliai atsidusau.
-Dabar arba niekada,- tariau sau. Pasitvarkiau plaukus ir grįžau pas Niall į kambarį kiris laikė mano vaistų dėžutę.
-Kas tai ?,- suraukė antakius ir pamojo į vaistų dežute.
-Man rado cistų ,- nurijau seiles ir jaučiau, kad šlampa mano skruostas.
-Cistu?,- jo veide galėjai matyti nerima.
-Taip ,- nusivaliau ašarų pertekli ant savo skruosto.
-Kodėl man ankščiau to nesakiai? ,- jis pasakė kiek piktai.
-Aš ...
-Tu vėl pradedi ! Tu nepasitiki manimi ?! ,- jo veidas buvo susiraukęs ir įniršes.
-Pasitikiu ,- išlemenau.
-Tai kodėl tu man nesakiai?,- pamosikavo vaistu dėžute,- aš tai turėjau sužinoti pirmas ! Vis dėl to aš tavo vaikinas man tai svarbu !,- numetė vaistų dėžute ant mano lovos.
-Aš bijojau ,- tyliai pasakiau.
-Bijojau ko?!,- jis nuleido rankas.
-Kad tu mane paliksi ! ,- sukukčiojau. Jo veidas sušvelnėjo.
-Tai vaikiška Darcy.Nereikėjo manęs vengti ,- jis kiek prikando lūpą ir priėjo prie manęs ir stipriai apkabino.
-Aš galiu būti nevaisinga, Niall ,- sukukčiojau.
-Mes tai išversim. Nėra dėl ko jaudintis,- sukuždėjo į ausį,- atsiprašau, kad rėkiau, tiesiog išsigandau,- kiek atsitraukė ir lupomis palietė manasias. Gera justi jas.
...
Sėdėjau su šypsena. Niall mane pralinksmino, bet mūsų linksmybes nutraukė jo telefono skambėjimas.
-Alio?
-Ne, aš pas Darcy.
-Kodėl turėčiau.
-Uchhh. Tu mane nervini.
-Kodė turėtum?.
-Taip, sakiau, kad atvažiuosiu tai reiškias atvažiuosiu.
-Galbūt.
-Iki.
Jis padėjo rageli ir ataisuko į mane. Pažiūrėjau į jį klausimai.
-Skambino Eleanora ir kvietė mua pas juos, nes jie su Louis sumąstė padaryti vakarėlį, klube,- nusišypsojo man.
-Nemanau, kad gera mintis eiti ten ,- prikandau lūpą.
-Eime, bus šaunu ir prižadu jai tau nepatiks galėsime iš karto išeiti ,- pabučiavo į mano kaktą.
...
Buvau su juoda suknute ir blaškiausi pro minia girtų žmonių ieškodama Niall pamečiau ji iš savo akiračio.
-Pasiklydai?,- prie manęs priėjo aukštas vaikinas rudų plaukų. Jis atrodė blaivas ir netrenkė moteriškais kvėpalais.
-Truputi,- sušukau per garsia muzika.
-Ir ko ieškai?,- pasilenkė prie manęs, kad geriau ji girdėčiau.
-Iš akių pamečiau savo vaikiną,- surėkiau.
-Na jis tikra kvailys, kad paliko tokia gražia mergina viena ,- nusišypsijo jam ,- pašoksi su manimi?,- ištiesė man ranką. Apsidairiau.
-----