Sužeista siela.

30 dalis.

-Man tikrai jau reikia eiti, Niall.- sukikenau ir bandžiau išlipti iš sujauktos lovos.
-Nu, mažutę, pagulėk dar su manimi .- tempė nuo manęs anklodę.
-Niall,- suzyziau.
-Darcy.- sukikeno ir įsivertė atgal į lovą. Pabučiavo į nosi. Tai buvo taip miela ir jauku. Užsimerkiau, mano veidą papuošė plati šypsena.
-Noriu, kad pasiliktum.- Niall bučiavo visa mano veidą.
-Negaliu, man reikia namo .- sukikenau.
-Mane reikia slaugyti. Aš sergu.- patempė lūpą.
-Turiu eiti, mielsis.- pabučiavau jam į lūpas.
-Tave pavešti?.- pasisiūlė Niall.
-Ne mažuti .- paglosčiau žandą .- pareisiu, noriu pasivaikščioti.- pabučiavau.
...
-Butinai parašyk, kaip busi namuose,- apsikabino.
-Gerai.- sukikenau ir stipriai pabučiavau Niall.
-Palauk, dar karta .- pabučiavo.
-Baigiai?.- atsitraukiau po ilgo bučinio.
-Dar viena .- pakštelėjo į lūpas.
-Koks tu godus .- nusijuokiau ir apsivijau jo kaklą rankomis ir švelniai pabučiavau į jo kaklo odą.
-Iki pasimatymo, meile.- sušnabzdėjau.
-Iki, myliu tave .- prikndo lūpą. Pamojau jam ir uždariau duris.
Lėtai ėjau takeliu. Matėsi šiek tiek sniego. Oras buvo gaivus ir visai nebuvo šalta. Įkvėpiau gaivaus oro. Negaliu ptikėti, kad liko savaitė iki kalėdu. Atrodo ore kabo šventinė nuotaiką. Ėjau per parką, ten, kaip visada lakstė vaikai. Netoliese ant suoliuko sėdėjo keletą paauglių ir traukė įvairias dainas. Viskas atrodė lyg atgyja. Kelionė namo neprailgo, keista, bet parėjau namo tikrai greitai. Įėjau į namus ir nusiaviau batus, tvarkingai padėjau šone. Striukę pakabinau ant pakabos.
-Mama!.- surikau per visus namus.
-Mes virtuvėje ! .- atšaukė. Patraukiau ten. Mama kepė blynus, o Diana ramiai sėdėjo ant savo kėdutės.
-Labas.- pabučiavau mamai į žandą, o Dianai švelniai pagloščiau galvą.
-Kaip sekėsi?.- pasiteiravo mama.
-Gerai, visa laiką žiūrėjome filmus .- prikandau lūpą prisiminusi mūsų imtimius, bet nepaprastai mielus momentus.
-Smagu.- nusišypsojo man mama. Pasišalinau iš virtuvės ir užlipau į savo kambarį. Prisiminiau, kad žadėjau pasikabinti lemputes ant sienos. Tikrai prisimenu, kad jas su mama padėjome palėpėje. Įsijungiau visur kur įmanoma šviesas. Visgi eiti vienai į palėpę buvo kiek baugu. Greitai palipau ant netvirtos kėdės ir ieškojau lempučiu. Bingo! Radau jas. Saugiai nulipau nuo kėdės ir staigiai atsisukau.
-Mama!.- suklykiau . Užsiėmiau sau už šono.
-Nenorėjau išgązdinti .- nusijuokė mama.
-Nejuokinga.- nusivaipiau. Pasirodo mama ieškojo kalėdinių dekoracijų. Grįžau į savo kambarį ir galvojau, kaip užsikabinti lemputes, kad laidas siektu razetę. Mano įtempta mąstyma nutraukė telefono skambėjimas.
...
-Katik nutraukiai baisiai svarbu reikalą.- rimtai kalbėjau.
-Tik nesakyk, kad sutrugdžiau seksa su Niall.- nusijuokė Effa.
-Effa!.- nusijuokiau.
-Koks skirtumas. Ką veiki?.- paklausė.
-Galvoju, kaip pasikabinti lemputes. Tu ?.- paklausiau.
-Ai žinai, kaip ir nieko.- jos balsas skambėjo kiek keistai ir telefone pasigirdo kažkas?.
-Effa, kas ten?.- nusijuokiau.
-Zayn mauk iš čia.- nusijuokė.
-Tu vis dar kalbi su manimi ?.- sukikenau.
-Kalbu, kaip tavęs pasiilgau! Eime rytoj į prekybos centra?.- pasiūlė.
-Na pati žinau, kad man ten ne per labiausiai patinka, bet dėl tavęs padarysiu išimti.- nusijuokiau.
-Kokia tu miela.- nusijuokė.
-Rytoj po piet gerai?.- pasiuliau.
-Susirašysim.- sukikeno.
-Sutarėm, iki bučiuoju .
-Iki pasimatimo.
...
Numečiau telefoną ant lovos. Po daug nesekmingu bandymu pritvirtinti lemputes prie sienos man pavyko. Sėdėjau su arbatos puodeliu ir telefonu rankose, mėgavausi lempučių skleidžiama šviesa. Niall rašė mielas žinutes ir tikino, kad be gali manęs pasiilgo. Šypsojausi telefono ekranui.
-Galiu užeiti?.- nestipriai paberbeno į duris ir jas pradarė.
-Žinoma, mama .- šyptelėjau.
-Taigi, kaip tau sekasi?.- atsisėdo priešais mane. Lemputės gražiai apšvietė mama.
-Gerai.- nusišypsojau.
-Na ir, kaip tau su Niall?.- manau žinau iki kur nuves šis pokalbis.
-Jis labai mielas ir rūpestingas. Kiek sirguliuoja, bet rašė, kad jaučiasi geriau.- kalbėjau su šypsena veide.
-Turbūt peršalo .- sukikeno.
-Tikriausiai.- guštelėjau pečiais.
-Na ar jau jus darėte tai? Na žinai hm...hm... .- nusijuokė mama ir nusuko akis.
-Mama!.- užsidengiau delnais veidą.
-Nesakau, kad tai blogai. Tiesiog patariu neskubėti . Žinau jus abu jauni žmonės ir šiuo momentu jus valdo aistra ir potraukis .- juokėsi mama.
-Mama, radai kada kalbėti apie tai .- nusijuokiau.
-Na tu visada gali man apie tai papasakoti, Darcy. Tai normalus dalykas. Visgi Niall už tave vyresnis ir jis vyras kuriam tikrai to reikia na, o tu jau didelė. Tiesiog saugokitės.- atsikrenkštė. Mane persmelkė nerimas. Ar Niall naudojo apsaugą, jis tai užsidėjo arba ne. Gal tiesiog to nepastebėjau.
-Žinau, mama.- šyptelėjau. Jaučiausi tikrai kvailai, tai labai nemalonus dalykas.
-Tau jis tikrai patinka .- atsirėmė į mano lovos atlošą.
-Niekada nesu jutusi tokio jausmo. Atrodo pas mane apsigyveno visas pulkas paukščiu kurie nuolat skraido ir sukelia širpuliukus.- kalbėjau svajingai.
-Suprantu tave. Prieš aštuonioliką metų jaučiausi lygiai taip pat, Darcy. Visas pasaulis atrodo toks gražus ir prasmingas.- šypsojosi mama.
-Pradėdi pastebėti mažus dalykus.- apsilaižiau lūpas.- manau aš tikrai įsimylėjau .- nusišypsojau puse lūpos, kaip Mažiukas užšoko ant lovos ir pradėjo trintis nugarą į mano kelį. Pakėliau akis į mamą.
-Mama? Tu verki ?.- mano akys išsiplėtė. Stipriai ja apkabinau.
-Tiesiog tu jau tokia suaugusi.- patrynė mano nugarą.
-Mama, aš niekur nedingsiu .- šyptelėjau.
-Žinau mieloji, žinau.- atsitraukė ir nusivalė ašras.
-Mama?.- kreipiausi į ją.
-Taip?.- nusišypsojo.
-Net nežinau ... kaip manai ar tai kada nors praniks .- atraitojau storo Niall megztinio rankovę. Ačiū Dievui, kad nebesimatė naujesniu ibrėžimu. Prisižadėjau to sau niekada nebedaryti. Prižadu sau ir visiems kitiems.
-Darcy, aš tikrai nežinau.- nurijo seiles mama. Dabar supratau, kad toks poelgis buvo labai kvailas ir neapgalvotas.
--------