43 dalis.

1K 69 0
                                    



Darcy*
Išlipau iš lovos kiek per staigiai, apsisuko galva. Nekenčiu to jausmo. Įsispyriau į šlepetes ir nušlepsėjau į virtuvę.
-Labas rytas,- sunkiai pasakė tėtis.
-Labas, tu gėrei ? ,- suraukiau antakius ir užsikaičiau arbatinį.
-Buvau sutikęs senus draugus ir taip išėjo ,- tėtis atsistojo ir į stiklinę įsipylė vandens.
-Mama pyksta, taip ? .- į puodeli įmečiau arbatos ir įdėjau cukraus.
-Kodėl tavo manymu aš sėdžiu virtuvėje ,- nusijuokė tėtis.
-Praeis ,- patapšnojau jam per petį.- nori ką valgyti ? .- atidariau šaldytuvą.
-Ne, mieloji. Padaryk kavos .- papurtė galvą. Sumaudė pilvą ir kiek susilenkiau. Pasijutau nepatogiai.
-Užsipilk pats ,- greitai sumaliau ir nubėgau į antrą aukšta ir įlėkiau į tualetą.
...
Niekada gyvenime nemaniau, kad apsidžiaugsiu pamačiusi, kad susirgau. Tikrai buvau išsigandusi dėl to, kad man vėluoja. Atrodo visos pasaulio bėdos nuslydo man nuo pečių. Susitvarkiusi išėjau iš vonios ir nuslinkau į savo kambarį. Pasiklojau lovą ir apsitvarkiau rūbus kurie buvo numesti ant žemės. Na nesu tvarkingiausias žmogus pasaulyje . Pasiėmiau kompiuteri ir patogiai įsitaisiau ant lovos. Taip prasėdėjau geras dvi valandas. Nutariau palysti po dušu ir pradžiuginti Niall savo vizitu. Greitai užsitempiau džinsus ir užsidėjau megztuką. Į tašyte susimečiau visus reikalingus daiktus ir nulipau žemyn.
-Kur eini ? ,- išgirdau balsą..
-Pas Niall, mieloji ,- paglosčiau Dianos galvą ir pritūpiau užsirišti batus.
-Darcy? ,- paklausė, kaip rišausi šaliką.
-Ką? ,- šyptelėjau jai.
-Kaip grįši galėsime nueiti į parduotuvę saldainių? Mamytė su tėveliu rėkė ryte vienas ant kito ,- kandžiojo savo apatinę lūpą.
-Žinoma mieloji ,- paglosčiau jai galvą ,- jie rėkia vienas ant kito, nes beprotiškai myli vienas kitą ,- pabučiavau Dianai žandą.
-Mama aš einu pas Niall ,- užrėkiau ir išėjau iš namų. Iš striukės kišenės išsitraukiau pirštuotas pirštines ir jas užsitempiau ant rankų. Pasidarė iškart šilčiau, nes lauke nebuvo labai šilta. Ėjau takeliu kuris buvo kiek slidokas. Pagaliau Niall namai.
-Nevėkšla ,- pasakiau sau, kaip vos nekritau užpakaliu žemyn. Prie Niall namų durų patrepsenau pėdomis nuvalydama sniegą nuo savo batų. Paspaudžiau Niall durų skambutį ir laukiau kol atidarys duris. Nervingai trepsenau kojomis.
-Nagi greičiau,- suburbėjau po nosimi ir paskambinau dar kartą, kaip ir sakiau lauke nebuvo šilta. Užmerkiau akis ir tryniau savo rankų pirštus. Išgirdau, kaip atsidaro durys.
-Pagaliau, Niall,- atsimerkiau ir tai nebuvo panašu į Niall. Na nebent jis pasidarė plastine operacija ar kažkas panašaus. Prieš mane stovėjo mergina. Pusnuogė mergina, buvo matyti, kad ji nesenai išlipusi iš dušo.
-Kas tu ? ,- abi pasakėme vienu metu. Nužvelgiau ją. Ji buvo tikrai labai graži.
-Aš jo mergina,- lėtai pasakiau.
-Jis turi merginą ? ,- ji kiek susiraukė.
-Darcy ? labas ,- už jos nugaros išvydau Niall.
-Atleiskit, kad sutrukdžiau. Aš eisiu ,- atsisukau.
-Ne, Darcy tu ne taip viską supratai ,- pajaučiau Niall tvirtą ranką ant savosios ir nusitempė į vidų.
-Tikrai? Ir ką tavo manymu man reikia galvoti, kaip ateini pas savo vaikiną ir tau duris atidaro pusnuogė mergina ?! ,- sukryžiavau rankas ties krūtine,- ir ji nebuvo labai patenkinta, kaip pasakiau, kad esu tavo mergina.- pavarčiau akis.
-Mieloji, Kamilė yra mano sena draugė,- švelniai pasakė atsirėmęs į spintelę.
-Niall, gal matei mano raudonus batus? Tavo kambaryje nėra,- į virtuvę įžengė Kamilė.
-Neįtikėtina ,- pavarčiau akis.
-Kamile, palauk truputi,- atsisuko į ją Niall.
-Niall buk geras. Ne aš maldauju nueik paieškoti Kamilės raudonu batu savo kambaryje, susimildamas ,- iš mano lūpų nuskambo sarkazmas. Kamilė pavartė akis, apsisuko ir išėjo.
-Tu pavydi ? ,- Niall veidą papuošė kvaila šypsena.
-Ha ha ha, Niall labai juokinga ,- rimtai į jį pažiūrėjau.
-Man patinka, kaip tu manęs pavydi. Tai karšta ,- pakilnojo antakius ir priėjęs tvirtai apkabino.
-Visai nejuokinga,- pavarčiau akis.
-Nėra ko nerimauti, mieloji. Kamilė tik vaikystės draugė kuri atvažiavo ir neturi kur apsistoti. Pamaniau būtų gražu jai pasiūlyti savo svečių kambarį,- pabučiavo į žandą.
-Galėjai, bent perspėti...

Sužeista siela.Donde viven las historias. Descúbrelo ahora