Sužeista siela.

31 dalis.

Sedėjau pas draugęs
-Tiesiog tuo metu jaučiau, kad galiu ja pasitikėti. Jaučiausi tokia artima su mama, kaip kadaise ...,- nesivylusi šnekėjau.
-Ką ji darė?.- paklausė manęs draugė kuri pati vos tramdė ašaras.
-Atsistojo ir išėjo. Visas pamatas kuris buvo sukurtas tiesiog dingo, kaip sniegas vėlų pavasarį, bet niekada nepamiršiu jos veido, kaip ji pamatė mano riešą pirma kartą,- prikandau virpančia lūpą. Noriu tai išsipasakoti Effai.
-Prisimenu tai lyg vakar. Tai dariau jau kurį laika. Visa tai padėdavo man ištverti mokykloje. Grįžau vakare iš mano pamektos vietos centrinio parkelio, ten labai gražu ir jauku.- su šypsena prisimenu tą vietą ,- užlipau į savo kambarį ir ten pamačiau mamą laikančia mano juodą knygute. Tai buvo mano dienoraštis, ten buvo surašyta viskas. Ji pakėlė į mane akis ir pasakė "Parodyk savo riešus, mieloji", o aš tiesiog stovėjau ir nežinojau ką daryti. Tuo metu niekuo nepasitikėjau. Papurčiau galva ir patempiau megztinio rankove. Ji priėjo ir išsigandusi pakėlė mano rankove. Tada buvo taip skaudu. Kiekviena diena atrodė nepakeliama, ko toliau tuo daugiau migdomųjų tablečių ir randų. Patyčio atrodė nebegali buti dar baisesnės, bet pasirodo klydau. Pradėjau mieluoti, padirbinėti tėvu parašu ir visa kitą. Spalio dvidešimt trečia dieną aš per gyliai įpjoviau ir nebegalėjau sustabdyti kraujavimo ir pirma kartą atsidūriau ligoninėje .- atsidusau ir ašaros paėmė viršų. Draugė mane apkabino. Viduje jaučiau, kad kažkas drąsko mane į gabalus. Nenorėjau to prisiminti vėl, ir vėl.
-Žinai tėvai taip elgiasi, nes bijo mus prarasti.- guodė mane Effa.
-Jų elgesys skaudina.- atsidusau.
...
Atsikėliau anksti ryte tikėdama, kad ši diena bus lengvesnė. Pasiėmiau matematikos knyga ir stengiausi suprasti lygti. Matematika, niekada nebuvo stiprioji mano pusė. Išlipau iš lovos, netvirtai dėdama žingsnį. Kiek suklupau užkliūdama už nelygaus kilimo, bet viskas gerai. Saugiai pasiekiau tualetą. Šiandien turėtu buti ta diena, kaip prasidės TOS dienos, bet to nebuvo, keista visada susergu pagal ciklą. Daug nelaužiusi sau galvos, palindau po gaivinančiu dušu. Džiovinausi plaukus ir niūniavau girdėta melodija. Atlikus visas procedūras, laiptais nulipau į virtuve. Ten jau sukosi mama. Keista ja matyti taip dažnai namuose, kaip atsirado Diana atrodo tėvai pradėjo dažniau buti namuose. Nesakau, kad man tai nepatinka.
-Labas, mama.- nusišypsojau ir įsipyliau sau apelsinų sulčiu.
-Sveika, brangioji. Noriu tavęs atsiprašyti už praeita vakarą. Žinau norėjai mano patarimo ir panašiai, bet ... ,- nutraukiau ja.
-Neprivalai man teisintis.- numojau ranka. Nors viduje jaučiau visa uraganą,- žinai, mama noriu eiti į mokykla, kaip visi normalus paaugliai ir beje ponas Gufortas man nelabai prie širdies .- ramiai kalbėjau.
-Tai nuostabu brangioji, pakalbėsiu su tėčiu .- nusišypsojo nuoširdžia šypsena mama.
-Gerai .- atsigėriau sulčiu. Žinau, kad turiu save suimti į rankas, privalau. Žinoma bus sunkiau mokintis ir panašiai, bet aš noriu tai išbandyti.
...
Gulėjau ant sofos ir skenavau kanalus. Nieko gero nerodė, tad palikau tūkstanti kartų matyta filmą, "Gal pašoksime?". Taip nuobodu dar nebuvo. Telefoną tikrinau kas minutę. Žinot tą keistą laukimą, tu tikiesi, kad atrakinsi telefoną ir ten tavęs lauks žinutė. Tai pradeda nervinti. Niall nerašė visa šia dieną. Turbūt užsiėmęs. Perjungiau žinių kanalą, ten šnekėjo apie pasaulio įvykius padėti Ukrainoje ir panašius dalykus. Mano dėmesį patraukė moteriškas balsas sklindantis iš televizoriaus.
- Ši žinia šokiravo visa pasaulį. Vienas iš garsiosios One Direction grupės narių, Niall Horan dabartinėmis žiniomis sunkiai sužeista guli ligoninėje, jos pavadinimas nutylimas dėl fanų antplūdžio. Pradinėmis žiniomis vaikinas pateko į auto avarija. Jo būklė kritinė. Toliau žiniose matysite, kaip ...
-Niall?!!.- atsilošiau ir suklykiau per visus namus