Sužeista siela.

52 dalis.

-Tik jau nereikia,- pavarčiau akis.
-Mieloji išklausyk, buk gera.
-Atsiknisk.
-Bent leisk tave parvešti namo,- jis pažiūrėjo į mane tokiu žvilgsniu, kad negalėjau atsispirti.
-Tiesiai į namus, bet tai nieko nereiškia,- pavarčiau akis ir įsėdau į mašina.
-Žinoma,- apėjo aplink ir įsėdo į vairuotojo vieta. Puikiai žinau, kad pasirašiau mirties nuosprendį. Prisisegiau saugos diržą ir veidą nusikau į lango puse.
-Klausyk ...
-Nesiteisink. Aš pavargus. Tiesiog vešk mane namo,- nusišluosčiau išredėjusia ašarą.
-Man skaudu, kaip tu verki.- sušnabždėjo.
-Man skaudu, kad tu mane skaudini. Jai neskaudintum nereikėtu verkti.- pasakiau tyliau. Mane pačia šie žodžiai skaudina. Privažiavome prie mano namų.
-Ačiū. Sudie.- atsisegiau saugos diržą.
-Palauk.- užtrenkiau dureles.
-Susitaikėt?,- prie lango stovėjo mama.
-Atsikniskit,- suburbėjau ir užlipau laiptais aukštyn. Šiandien penktadienis. Noriu su pižama slampinėti po namus ir žiūrėti filmus. Persirengiau į pižamą ir užsivilkau platų Niall džemperu jis vis dar kvėpėjo juo. Pasiėmiau savo kompjuteri. Į pasieškos laukeli suvedžiau " Išrinktieji šeštas sezonas" paspaudžiau 'enter'. Pajungiau pirma serija. Per ta laiko kol serija krovėsi dėjau krauti telefoną. Pažiūrėjusi keturias serijas mano akys pavargo. Atsidusau ir prisiverčiau nulipti į pirmą aukšta tykėdamasi, kad niekas neknis proto. Į arbatinį vandens. Iš spintelės pasiėmiau puodeli ir mėtų arbatos. Kolidoriuje išgirdau daug balsų. Išėjau į kolidoriu ir pamačiau vaikinus.
-Sveika, Darcy!,- pasisveikino choru sukeldami šypsena mano veide. Su visais draugiškai apsikabinau na beveik su visais Niall aplenkiau apdovanodama nepatenkintu žvilgsniu. Jis nuleido galvą, kaip paklusnus šunelis.
-Ką jus čia darot?,- paklausiau ir atsirėmiau į virtuvės duris.
-Pas mus studijoje padvėsė žiurkė,- kažkokia nesąmone pasakė Harry. Zayn kam kumštelėjo į šona. Pavarčiau akis.
-Norit arbatos?,- pasiūliau. Visi palinksėjo. Palaukiau kol visi sueis į virtuve.
-Tau tinka mano džemperis, mieloji,- apsilaižė lūpas.
-Užsikrušk.- dar kartą užkaičiau vandens.
-Na tai kodėl atvažiavot?,- paklausiau ir atsisėdau ant virtuvinės spintelės.
-Na, kaip ir sakiau pas mus ...,- prakalbo Harry.
-Žinau padvesė žiūrkė,- pavarčiau akis.
-Tu netiki?,- vaidino nustebusiu Liam.
-Jus neitikinamai meluojat,- nusijuokiau ir žvilgtelėjau į Niall. Jis greitai nuleido akis žemyn.
-Mes tavęs labai pasiilgom ,- nusijuokė Louis.
-Kurgi ne,- pavatčiau akis ir berniukams užpyliau arbatos. Ant stalo padėjau šokolado ir sausainių.
-Na pasakokit, kaip sekasi,- nusišypsojau jiems.
-Atsiprašau,- Niall telefonas suskambo ir jis išėjo.
-Tai kas tarp jūsų negerai?,- paklausė Harry atsikasdamas sausainio. Liam su ranka plaukštelėjo per Harry pakauši. Tylėjau nieko nesakiau. Mano nuotaika, kaip mat subjuro.
-Man reikia važiuoti,- atsikrenkšė parėjęs Niall.
-Žinoma.- atsidusau ir apsilaižiau lūpas. Tuščia puodeli padėjau į kriaukle. Atsirėmiau į ja.
-O berniukai,- į virtuve įėjo su šypsena mama. Jie visi draugiškai pasisveikino. Iš mamos paskos atbėgo Diana.
-Kur Niall?,- patempė mano džemperio rankove. Na teorišai tai Niall džemperis.
-Nėra.- šyptelėjau jai. Vaikinai kalbėjosi su mano mama,o aš tik atsargiai juos stebėjau mąstydama apie Niall. Prikandau lūpą ir pasitvarkiau plaukus. Nervingai judinau koją.
-Ar visgas gerai?,- prie manęs priėjo Liam.
-Man gerai,- kiek jam nusišypsojau.
Niall*.
Dabar tai prisidirbau. Darcy tikrai manęs nekenčia. Nežinau ką daryti, kaip visa tai ištaisyti. Parvažiavau namo.
-Niall!,- iš virtuvės išlindo Kamilė.
-Ką?.- pakėliau akis į ja. Ir nuėjau į virtuve iš šaldytuvo išsitraukiau alaus. Atkimšau ji.
-Ko toks nusiminęs?,- atmetė savo plaukus.
-Darcy labai supykusi.- apsilaižiau lūpas.
-Ji neverta tavęs ,- žiūrėjo į savo manikiūrą. Kiek sustingau.
-Nenusišnekėk, Kamile. Aš ją myliu,- atsigėriau alaus.
-O kaip aš? ,- pakėlė savo akis į mane.
-Tas vakaras nieko man nereiškė ir prisimeni mes buvome girti ,- padėjau alų ant stalo.
-Aš išvažiuoju tuoj pat,- sutrypė koja.
-Koks skirtumas. Iš vis dabar turėčiau maldauti Darcy, kad man atleistu.- susimiau už galvos.
Kamilė jau nebe tas žmogus kuris buvo prieš keletą metų. Ji pasikėlusi ir išlepinta mergaitė. Aplink kuria turi visi šokinėti. Man nereikia jos. Aš padariau klaidą ir visa širdimi noriu ją ištaisyti.