Sužeista siela.

62 dalis.

62 dalis.

Pramerkiau akis ir pamačiau ramų Niall veidą. Nusišypsojau sau ir pakėliau galvą norėdama pažiūrėti kiek valandų. 08:30 suklapsėjau akimis ir padėjau galvą atgal ant pagalvės, nes ji kiek sukosi. Po kelėtos sekundžių ja pradėjo skaudėti. Ignoravau skausmą ir stengiausi užmigti, vėl. Pro langą įkyriai švietė saulė tiesiai man į veidą. Delnais uždengiau savo veidą.

-Niall?.- pajudinau jo ranką.

-Mmmm.- nusisuko į kitą puse. Nu ir gerai. Atsistojau ir pastebėjau, kad esu su pižama. Tai Niall darbas. Nusišypsojau sau ir patraukiau link vonios. Palindau po dušu. Apsirengiau plonas timpas ir ilga maikę. Plaukus susirišau į netvarkinga kuoduką. Iš stalčiaus išsitraukiau krūva apyrankių ir jas visas užsidėjau taip paslėpdama baisius randus. Silpnai nusišypsojau sau ir nulipau laiptais žemyn. Liam ir Sophia miegojo svetainėje ant sofos ir guldau galva jie buvo visiškai nuogi.

-šelmiai.- tyliai sukikenau. Išgėriau vaistus nuo galvos skausmo. Atidariau šaldytuvą ir nužvelgiau ji. Nieko gero nebuvo tai nusprendžiau iškepti blynu. Užmaišiau tešla. Pajaučiau šiltas rankas sau ant liemens.

-Labas rytas.- pajaučiau švelnų bučiny sau prie ausies.

-Labas rytas.- apverčiau blynus ir atsisukau veidu į Niall. Mano veidą dengė plati šypsena.

-Žinai mums reikia pasikalbėti apie...

-Dieve, niekada nemiegokit spintoje tai ne kokia mintis.- į virtuve įėjo susivėlusi Eleanora.

-Pakalbėsime vėliau.- pabučiavau jam į lūpas ir apverčiau kiek pasvilusi blyną. Niall atrodė kiek susierzinęs.

-Niekas neliepė tau ten užmigti.- juokėsi Niall.

-Sophia su Liam turėjo audringa naktis .- atėjo užkimęs Zayn.

-Yeah. Manau jiems bus nepatogu prieš mus, kaip atsikels. Liam keiks save, kad neatsibudo pirmas.- nusijuokiau.

-Tu ji žinai.- nusijuokė Niall ir pavogė iš lėkštės blyną.

-Niall.- prisimerkiau jis tik nusivaipė ir išsišiepęs valgė. Baigiau kepti blynus. Ir padėjau juos ant stalo. Išgirdau Sophios klyksmą. Apsidairiau ir virtuvėje nebuvo Louis.

-O Dieve. - juokėsi Louis įeidamas į virtuvę.

-Mums reiktu pasikalbėti...

-Pslauk Niall.- nuėjau prie Eleanor kuri niekaip negalėjo normaliai susirišti savo plaukų.

-Louis aš tave nudėsiu!.- šaukė Sophia iš svetainės. Buvo šioks toks sąmišis. Visi juokėsi išskyrus Zayn. Jis tiesiog ramiai sėdėjo ir valgė blynus, niekam nerodydamas savo emocijų. Ištiesų man neramu dėl jo. Jis susidėjo su tikrai ne kokiais žmonėmis tai vieni iš tų aukštų ir juodai apsirengusiu vyrukų kurie galėtu vienu rankos mostu nužudyti dešimtis žmonių. Papurčiau galvą ir nuvijau mintis. Tiesiog Zayn susirado naujų draugų ir nereikia to perdėti.

-Nori dar?.- paklausiau Zayn, kaip jo lekštė buvo tuščia.

-Ačiū Darcy, tai nuostabus blynai, bet turiu važiuoti.- padekojo. Pažiūrėjau į jo akis jos buvo, kaip stiklinės, net per kūna nueina nemalonūs šiurpuliai.

-Sekmės.- draugiškai apsikabinom ir jis išėjo. Atsisukau į Niall ir jis buvo susiraukęs.

-Žiūrėk, Malik tuoj nuvilios Darcy nuo tavęs.- šaipėsi Louis norėčiau jam trenkti. Kartais jis toks nepakenčiamas. Nieko nesakiau. Niall keistai į mane žiūrėjo, kaip ploviau indus. Jis pasisiulė juos sausai išvalyti. Jis toks šaltas su manimi nuo tos akimitkos, kaip apkabinau Zayn. Jis pavydi, bet Zayn toks pat draugas, kaip ir kiti. O gal Niall mano, kad turiu romana su juo. Ah, mano beprotiškos mintys mane nužudys.

-Taigi, kas dedasi?.- delnais atsirėmiau į kriauklę.

-Nieko,o tau?.- šaltai atsakė.valė lėkštes.

-Puiku.- apsilaižiau lūpas.

-Paklausk Zayn.- pavartė akis Niall ir toliau šluostė indus.

-Tu rimtai pavydi, kad apsikabinau Zayn?.- nustojau plauti ir atsisukau į Niall.

-Koks skirtumas.- pasikasė žandą Niall.

-Tu kartais, kaip boba.- nusivaliau rankas į maike ir pasišalinau iš virtuvės. Jaučiausi tokia susierzinus ir pikta.

-Oh, kažkas supyko.- ėjo iš paskos ir vartė akis.

-Tu kartais toks šūdžius!.- atsisukau į ji ir pirštu bedžiau jam į krūtine.

-O tu negali išklausyti ką sakau ! tiesiog progai pasitaikius tu bėgi padėti kitiems, o mane užmiršti!.- kalbėjo pakeltu balsu. Ir dabar pasijaučiau didžiausia savanaude kuri tik gali egzistuoti. Šiandien koki tukstanti kartu jis man norėjo kažka pasakyti, bet aš vis jo neišklausydavau. Prikandau lūpa.

-Atsiprašau, kad tavęs neišklausai.- ramiai pasakiau.

-Tai savanaudiška.- apsilaižė lūpas.

-Dabar mes galim pakalbėti.- priėjau ir stipriai jį apkabinau.

-Tai nėra svarbiausias dalykas šiuo metu.- paglostė plaukus.

-Man išdalies patinka tai, kad tu pavydi manęs be priežasties.- nusijuokiau.

-Ei, aš tikrai supavydėjau.- suskikeno.

-Jam sunkus laikas dabar.- pakėliau galva ir švelniai jį pabučiavau.