Sužeista siela.

18 dalis.

Pusvalandis iki Niall atvažiavimo. Nebeturiu ką veikti, tad atsisėdau ant sofo ir įsijungiau televizorių. Kaip ir visada nieko gero nerodė. Palikau pirma pasitaikiusi kanalą. Kojas susikėliau ant sofos ir jas apvijau rankomis.
-Darcy, privatus mokytojas ateis rytoj vakare.- į svetainę įėjo mama, o iš paskos, kaip klusnus šunelis atsliukino tėtis.
-Gerai.- šyptelėjau mamai puse lūpos. Tėtis paėmė pultelį ir junginėjo kanalus.
-Ar galiu turėti kačiuką? Butu šaunu, net žinau iš kur gausiu ir panašiai.- paklausiau sukaupdama visą drąsa. Mama tylėjo, tad mano akis pasisuko į tėti kuris per daug didelio susidomėjimo neparodė.
-Manau, kad taip.- pagaliau ištarė tėtis.
-Tikrai?.- atrodo net akys nušvito.
-Taip.- nusišypsojo man tetis. Nesuprantu tėčio. Viena sekunde jis nieko nenori girdėti iš manęs, o kita leidžia man turėti gyvunėli. Keista. Mano telefonas supipsėjo pranešdamas, kad gavau žinutę. Jos turinys rodė, kad Niall jau stovi greta mano namų.
-Aš jau einu.- atsistojau nuo sofos. Apkabinau tėvus. Greitai užsimoviau batus ir užsimečiau striuke. Aplink kaklą užsiviniojau šalika.
-Ilgai nebūk.- iš svetainės išgirdau tėčio balsą.
-Gerai.- atšaukiau ir išėjau pro duris. Atrodo viskas grįžta į savo vėžias. Tik dabar šimtą kartų geriau.
-Labas.- visa išsišiepusi įsėdau į mašina.
-Labas.- atsakė Niall. Pasilenkęs arčiau manęs pabučiavo.
-Pasiilgau.- prikandau lūpą.
-Aš stipriau.- sukikeno Niall. Pašiaušė savo plaukus. Mes pajudėjome.
-Kaip tavo diena? Kaip jautiesi?.- paklausė Niall.
-Man leido turėti kačiuką!.- sušukau ir iškėliau rankas aukštin, bet ilgai tas netruko, nes rankos atsidaužė į stogą.- jaučiuosi gerai. Žymiai geriau.- šypsojausi.
-Galėsi pasiimti Mažiuka. Man jis rytais miegoti neduoda. Šiandien kažkam gera nuotaiką.- nusijuokė. Įsuko į parduotuvės mašinų aikštelę.
-Ką čia?.- atsisukau į Niall.
-Maisto.- nusijuokė. Atidarė mašinos dureles.- lipam.- pridurė.
-Ne, aš gal pasedėsiu čia.- nusijuokiau.
-Nu mažute einam tik .- nusijuokė. Atsegė mano saugos dirža ir vos ne prievarta draugiškai išvilko mane iš mašinos.
-Niall, pyksimes.- bandžiau vaidinti supykuse, bet ne kaip išėjo.
-Pikčiurna.- nusijuokė ir supynė mūsų pirštus. Nusivaipiau.
Įėjome į parduotuve. Niall paėmė krepšelį. Apsipirke įvairiausio maisto patrakėme link Niall namų. Mąsčiau, kaip mano gyvenimas pasikeitė nuo tada, kaip čia atvažiavau. Jis tiesiog apsivertė aukštyn kojomis. Niekada nemaniau, kad galėsiu justi ta šyluma savo viduje. Kad tūrėsiu draugų, o svarbiausia vaikiną kuris manimi nuolat rūpinasi.
-Ei Darcy?.- pamojavo prieš veidą Niall.
-Ką?.- apsidairiau buvome jau vietoj.
...
-Duodu galvą nukirsti, kad užrakinau duris ir išjungiau šviesas.- suraukė antakius Niall įėidamas į savo namus.
-Gal užmiršai?.- pakėliau antakį.
-Ne.- paurtė galvą. Jis lėtai ėjo link virtuvės. Aš jam iš paskos. Ten kažkas nukrito ir aš pašokau.
-Dėl Dievo meilės! Ką čia veiki!?.- giliai kvepavo Niall.
-Ar tu rimtai tvarkais kada? Žiūrėk koks čia šiukšlynas.- aplink virtuve vaikštė vidutinuo amžiaus moteriškė. Tvirtau įsikabinau į Niall ranką.
-O mieloji labas.- jos akys nužvelgė mane.
-Labas vakaras.- nurijau seiles.
-Pagaliau mano mažylis susirado mergina.- priėjo ir patampė jam už skruostų. Nusijuokiau. Tai taip mielai atrodė.
-Mama baik.- pasimosikavo rankomis ir padėjo pirkinių maišą ant virtuvinio stalo.- beje kaip čia atsiradai? Kodėl nepaskambinai?.- krovė viską ant stalo. Niall mama tik pavartė akis. Patikėkit manimi tai žiauriai juokinga.
-Greg turi čia reikalų dėl darbo. Tad sakau aplankysiu tave. Gali ir pats paskambintum retkarčiais.- atsiduso.- kokia tu kūda.- nužvelgė mane Niall mama.
-Mama!.- suzyzė Niall. Pasijutau tikrai nemaloniai. Niall mama tikrai nenorėjo nieko blogo. Suprantu ja.
-Aš einu pažiūrėsiu televizorių. Netrugdysiu jums vaikai.- sukikeno Niall mama ir pasišalino iš virtuvės.
-Atsiprašau dėl mamos.- įdėjo maišiuką į tam tikrą stalčių.
-Niekis. Jin ne iš pikto. Be to ji miela.- užsikišau plaukų sruogą už ausies. Tekinomis atbėgo Mažiukas. Paėmiau ji ant rankų.
-Jis tavęs pasiilgo.- nusišypsojo ir priėjo arčiau.
-Aš jo irgi pasiilgau.- pabučiavau jam į galvyte.
...
Kita diena
...
-Niall baik.- nustumiau jo ranka nuo savo šlaunies. Toliau bandžiau įsigilinti į istorijos vadovėli. Privatus mokytojas tikrai trenktas. Jis užduoda tikrai daug.
-Nu mažute.- zyzė Niall.
-Niall atstok.- piktai pasakiau. Kuri laiką buvo tylu. Niall įlindo į telefoną. Man atrodo jis supyko. Na , bet man reikia mokytis. Suraukęs kaktą naršė po Twitteri ar kažką panašaus. Toliau skaičiau istorijos vadovėli. Viduje jaučiau nerimą. Atsisukau į Niall. Jis vis dar darė ta patį. Pastebėjęs, kad žiūriu į jį jis pakėlė akis į mane. Padėjo telefoną į šoną.
-Atsiprašau.- glaustėsi, kaip katinas.
-Niekis mielasis.- pabučiavau jam į žandą.
-Tiesiog pasiilgau tavęs.- greitai pagulde mane ant nugaros ir apžergė mano liemenį.
-Niall.- prikandau lūpą.
-Nebijok aš tavęs nenuskriausiu.- lėtai bučiavo mano lūpas, pirštų galais glostė mano šoną.
-Darcy!!!.- ant viso namo sušuko tėtis.
Ką jis čia veikia ? Tėtis turėjo grįžti vėlai vakare. Niall išsoko iš lovos ir susime už galvos.
-Ką man daryti.- sušnabždėjo. Tėtis lipo laoptais.
-Į spintą.- sušnabždėjau ir parodžiau ta kryptimi. Jis pasiemė savo striuke ir batus įlindo į spintą. Aš sukrižiavusi kojas ant lovos pasiemiau skaityti istorijos vadovėlį. Rankos kiek drebėjo. Kambario durys atsidarė ir pro jas įėjo tėtis.
-Labas.- nusišypspjau jam, stengiausi kalbėti ramiai.
-Sveika.- keistai į mane pažiūrėjo.
-Kas?.- įsižiūrėjau į tėtį. Jo akys nukripo į spintą. Kiek išsigandau.
-Mama sakė, kad pas tave spintoje turi buti jos batai. Paimsiu juos.- greitai artėjo prie spintos.
-Ne!.- surekiau ir atsitojau.
-Kas?.- pažiūrėjo, kaip į nesveika.
-Ten nėra.- nervingai nusijuokiau . Tėtis nekreipė dėmėsio atidarė spintos duris.
-Sveikas Paul...