Sužeista siela.

10 dalis.

Visa dieną praleidę prekybos centre pagaliau grįžome namo.
-Mama, aš noriu tavęs kai ko paprašyti.- atsisėdau šalia jos. Ji  pakėlė akis nuo savo knygos ir pažiūrėjo į mane.
-Aš galiu penktadienį miegoti pas Effa ? Ateis dar kelėta merginų.- nusišypsojau ir labai tikėjausi, kad man leis.
-O tai šaunu. Aš leidžiu, bet paprašyk ir tėčio.- nusišypsojo.
-Ačiū.- pabučiavau mamai į žandą ir pasišalinau iš jos kambario . Laiptais nusileidau į pirma aukšta. Išgirdau balsus iš svetainės. Priėjau arčiau ir pridėjau ausi šalia durų. Klausiausi.
-Vaikinai jus turite susiimti. Jums dar ne atostogos. Jūsų laukia filmo premjera, daug koncertų, nauji kvepalai. Susiimkite !.- griežtai šnekėjo tėtis. Šiandien jis piktas.  Jaučiau nerima taip norėčiau išvysti jį nors puikiai žinau, kad liksiu įskaudinta, bet jau per vėlu.
-Žinai negražu klausytis svetimo pokalbio .- netikėtai išgirdau balsą už savęs. Suveikė refleksai ir atšokau metrą nuo durų. Susiraukiau.
-Visu pirma tai ne svetimas pokalbis.- pavarčiau akis.
-Mums reikia pakalbėti.- liūdnai nusišypsojo Niall.
-Taip reikia. Tu esi paskutinis idiotas žemėje. Tu žaidei su manimi ir aš neturiu žodžių. Po velnių tu turi mergina! .- supykusi šnekėjau buvau tokia pikta, kad galėjau specialiai kanors
padegti ir mėgautis vaizdu.
- Aš tai sužinojau ne iš tavęs. Tėtis buvo teisus tu mane tik skaudinai, mes neturime apie ką kalbėti, Niall, jau nebe.- atsidusau pridūrusi.
-Leisk man tau viską paaiškinti. Labai prašau .- priėjo žingsniu arčiau.
-Turi tris sekundes.- iškėliau tris pirštus į viršų.
-Aš myliu tave .- pasakė, kaip užlenkiau treti piršta. Mano kūnas apmirė. Vos galėjau kviepuoti per kūną bėgiojo mažos skruzdelytės. Akyse kaupėsi ašaros.
-Niall prašau nebeskaudink manęs.- kelis kartus sumirksėjau. Ir apsisukau eiti link laiptų. Širdis tiesiog plyšo.
-Darcy, maldauju išklausyk .- jis griebė už mano riešo gan stipriai kiek suinkščiau. Papurčiau galvą.
-Man nerūpi, bet aš tau pasakysiu nori tu to ar ne! Ta mergina nėra mano mergina aš net nepažystu jos! Tai tik triukas ! Suprask man jos nereikia ! Man reikia tavęs ! Man nesvarbu, kad tavo tėtis apie mane mano blogai ! Taip aš dariau klaidų, o kas jų nedaro ! Pošins aš taip pat žmogus. Turiu jausmus.- jis į mane žėjo kupinu vilties žvilgsniu .
Tiesiog stovėjau. Nežinojau ką daryti. Mano mintyse sukosi daugybe klausimų. Ar tai tiesa? Ar man galima juo pasitikėti? O ar jis gali man meluoti ?
-Aš nežinau ar galiu tavimi pasitikėti. Ir paleisk mane.- nurijau seilių gumulą.
-Aš tau įrodysiu .- jis paleido mano riešą.
-Aš nenoriu.- papurčiau galva. Nuėjau nuo jo jis skleidžia tik skausmą. Nenoriu to jausti. Užlipau į savo kambarį ir užrakinau duris. Lėtai nuėjau prie savo stalo. Iš stalčiaus antro dugno išsitraukiau britvute. Laisvi padėjau ranką ant stalo.
"Nuo to man bus tik geriau"
Ištariau mintyse. Sukandau dantis ir kelis kartus perbraukiau per riešą. Ašaros krito ir maišėsi su krauju. Liks randai. Visada lieka. Dabar taip pasibaigia mano vakarai. Nekenčiu to. Nekenčiu visko, kas mane supa. Nusivaliau ašaras ir pleistru užklijavau riešą. Ruošiau namų darbus.
Mokykloje prisiviriau tikros gėdos per savo apmąstymus vos neikritau kažkokiam blondinui į gleby, nes nenoriu to prisiminti.
<...>
Su mama ir tėčiu valgėme vakariene. Gnaibiau kiaulieną ir tryniau su bulvių koše, taip atrodo, kad daugiau suvalgiau.
-Darcy valgyk nežaidusi su maistu .- atsikrenkštė mama. Mėsos gabalą įsikišau sau į burna lėtai tai sukramčiau.
-Tėti galiu miegoti pas Effa savaitgalį? Mama jau leido.- pažėjau į tėti.
-Ne.- toliau valgė tėtis.
-Tai dėl to sušikto Niall ar ne? Žinau, kad niekur neišeidavau, bet galbūt mano gyvenimas eina teisinga vaga ir tu trugdai .- pati nustebau, kaip išlaikiau tokį ramų balso tembrą.- jums leidus aš eisiu . Atsikenkčiau
-Niekur neisi kur nesuvalgysi.- išgirdau sodrų tėčio balsą, atsistojau nuo stalo. Užlipau į savo kambarį.