Sužeista siela.

33 dalis.

*Darcy
Ižgėriau ketvirta puodeli arbatos. Dvi valandas nieko negirdėjau iš Niall palatos. Daktarai vis dar ten. Aš bijau, velniškai bijau, o jai jis tikrai neišgyvens? Mirsiu ir aš. Susikėliau savo kojas ant kėdės taip, kad matyčiau palata kurioje guli Niall. Prikandau lūpą, kad vėl nepradėčiau verkti.
-Darcy?.- pajutau ranką ant peties.
-Kas?.- atsisukau ir pamačiau stovinčia Effa.
-Nenori kur pasivaikščioti?.- kiek susijaudinusi paklausė.
-Ne, turiu sėdėti čia ir laukti.- prikandau lūpą.
-Suprantu, bet tai nėra gerai. Tu čia sėdi geras penkias valandas.- šnekėjo draugė.
-Jus nesuprantat.- papurčiau galvą,- sedėsiu čia iki tol kol sužinosiu, kad Niall viskas gerai.- nurijau seilių gumolą.

*
Vaikinas gulėjo netekęs sąmonės. Jis girdėjo kas vyko aplinkui. Niall jautė viską, tas velniškas skausmas jį plėšę į gabaliukus, bet vaikino veidas buvo ramus niekas net nepagalvotu, kad jis kankinasi. Daktarai padarė viska ką galėjo, visiems liko tik laukti ...
Mergina sėdėjo ir vos neverkė. Ji jautėsi silpna, kad negali buti šalia jo ir paguosti, ir laikiti jį už rankos, kaip beviltiškai tai beskambėtu. Jos akys merkėsi, bet ji negalėjo sau leisti pamiegoti net dešimt minučių. Išsirangiusi iš nepatogios kėdės ji priėjo arčiau durų. Vogčiomis klausėsi tylaus aparatų pypsėjimo. Blondinas gulėjo prikaustitas prie lovos ir vos kvėpavo. Jo kvėpavimas letėjo. Vaikinas sunkiai gaudė orą. Jis miršta...
Darcy*.
Stovėjau už durų ir laukiau bent vieno žodžio apie Niall buklę. Ilgai laukti nereikėjo. Už durų girdėjosi vis retesnis pypsėjimas. Tai nieko gero nereiškia.
-Pulsas dingsta!.- iš už durų išgirdau moters balsą. Mano skruostus padengė ašaros, o kolidoriuje pasklido garsus kukčiojimas. Atsirėmiau į siena ir ją nuslydau. Stipriai užmerktomis akimis klausiau balsų iš Niall palatos, jis kovoja. Užsidengiau delnais veidą.
-Prašau, mažuti. Nepalik manęs. Labai prašau kovok.- kartojau į savo delnus.
-Įkrauti.Vienas ... du ... trys... atsitraukiam!.
-Dar karta !.
Smarkiai sukukčiojau, kaip išgirdau ilga pypsėjima.
-Nebeužčuopiu jo pulso, daktare.- girdėjosi moters balsas.
-Prašau, Niall.- tyliai sau kartojau.
-Pirma valanda trisdešimt dėvynios minutės.- motersi garsiai pasakė laiką.
-Ne!!.- suklykiau ir suklupau ant kelių. Atrodo mano širdis sustos.

...
Pastorosios dvidešimt keturios valandos buvo tiesiog siaubingos. Pagal daktarus blogiausia jau praėjo, bet jo buklė vis dar bloga. Jau dešimta kartą maldauju daktarų, kad įleistu mane pas Niall bent kelions minutėms, bet jie tiesiog numoja ranka ir keista veido išraiška pasako:
-Jo būklė sunki.
Man ši fražė tuoj įvarys vėži.
Buvau išėjusi tik penkioms minutėms iki tualeto. Nebegalėjau laikyti visko savyje. Mama šiaip ne taip privertė suvalgyti iš valgyklos nupirkta vištienos kepsni kuris buvo ne toks blogas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Vaikinai ir merginos katik išvažiavo iki namų nusiprausti ir pailsėti, kaip ne keista jie kalbino vykti kartu. Žinona neapsėjome ir be grąsinimų tai kiek juokinga jų elgėsys, kaip darženeliukų. Esu užsispyrusi ir net neketinu judintis iš čia. Iš palatos išėjo tas pats daktaras kuris mane ramino, kaip Niall minutei buvo sustojęs kvėpavimas.
-Dar kartą labai prašau įleiskit mane ten.- maldaujančiu žvigsniu žiūrėjau į daktarą.
-Aš negaliu jo būklė labai .... .- nutraukiau jį.
-Žinau ji labai sunki ir negalite ten manęs įleisti. Aš daugiau nebegaliu. Mane tuoj ištiks dar vienas panikos priepolis jai dabar jo nepamatysiu !.- pakeltu balsu kalbėjau ,- prižadu aš tik palaikysiu jam už rankos penkias minutes.- nuleidusi savi balso toną pasakiau.- aš nebegaliu .- pridūriau ir viltingai pakėliau akis į daktarą kuris atsiduso.
-Eime .- mostelėjo į Niall palatos duris. Vis nesucypiau iš džiaugsmo, bet ji užgožė nerimas ir baimė. Širdis trankėsi į visas puses. Užėjau į jo palatą ir aiktelėjau. Ten bejėgis blondinas gulintis lovoje, jo krūtinė vos kilnojosi , tarp burnos vanzdelis kuris padeda jam kvėpuoti ir daug įvairių laidelių prijungta prie jo kojų, rankų, krūtinės.
-O dieve.- užsidengiau rankomis burną. Iš pirmo žvilgsnio negalėjau atpažinti jo. Vos nepasakiau, kad tai ne mano blondinas, bet įsižėjau geriau ir atpažinau jo veido bruožus. Niall veidas buvo nusėtas mėlynėmis ir patinęs. Atargiai prie jo priėjau ir suėmiau už jo rankos. Mano veidu riedėjo ašaros, buvo taip skaudu žiūrėtu į jį. Paglosčiau jo šviesius plaukus, bet ne kaip sekėsi, nes trugdė aparatai aplink.
-Aš čia.- veidu riedėjo ašaros ir krito ant jo rankos. Pasiėmiau kėdę ir atsisėdau. Atsargiai sunėriau mūsų pirštus ir padėjau galva šalia mūsų pirštų. Užmigau.