Sužeista siela.

50 dalis.

Šiomis dienomis jaučiuosi, kaip nesava. Kartais man pačiai nepatogu savo pačios odoje. Sėdžiu anglų pamokoje. Ant stalo prieš mano akis nukrito užduotis.
-Darcy, susikaupk,- pasakė mokytojas praeidamas pro šoną. Palinksėjau galva. Prikandau lūpą ir žiūrėjau į lygtis apsimesdama, kad kažką skaitau ir gilinuosi į pratimą.
Diena praėjo sunkiai. Eidama namo daug galvojau apie viską. Ėjau per perką. Sustojau prie tilto ir nestipriai atsirėmiau į jo turėklus. Sapnavau, kad visi aplink mane miršta, esu viena ir raunuosi sau plaukus. Galėčiau nušokti dabar ten, bet mane kankina sąžinė. Ta nelemta sąžinė ji viską gadina. Per kūną nueina šiurpuliai. Pakračiau galvą, kad nuvyčiau blogas mintis, bet tai neįmanoma. Bent jau dabar.
-Kas negerai su manimi?,- užsimerkiau ir įkvėpiau gaivaus oro. Išgirdau skambanti telefoną.
-Alio?.
-Kur esi ? ,- išgirdau mamos skausmą.
-Einu namo.
-Darcy, tu eini jau visa valandą. Turi raktus?.- paklausė.
-Atkeisk. - papurčiau galvą,- patikrinau kišenes ir suvokiau, kad neturiu namų raktu.
-Neturiu raktų,- atsidusau.
-Eik pas Niall ar Effa, aš su sesute ir tėčiu išvažiavę ,- linksmai pasakojo mama.
-Gerai, koks skirtumas. Numečiau rageli.
Kelias minutes pastovėjau vietoje ir sprendžiau kur eiti. Pas Effa ar pas Niall.
...
Stovėjau prie durų ir laukiau kol atidarys duris. Tikiuosi daugiau staigmenų nebus ir prieš mano akis nesipuikuos pusnuogė mergina. Prikandau lūpą ir kelis kartus pabeldžiau į duris. Niekas neatidarė durų. Atsidusau. Parašiau žinutę Effai.
<Galiu pas tave?. Niall nėra namuose, o tėvai išvažiavo. Neturiu raktų>.
Netrukus gavau atsakymą.
<Aš su Zayn. Nepyk>.
<Niekis. Pasilinksmink :)>.
Mane apėmė toks didelis liūdesys. Atsidusau ir parašiau žinute Niall.
<Kur tu? Xx>.
<Aš su Kamile>.
Oh, kaip netikėta. Atsidusau ir žygiavau namo. Atsisėdau savo verandoje ant kėdžių ir nestipriai kalenau kojomis į medines grindis. Nebuvo taip jau ir šalta. Tiesa sakant buvo nežmoniškai šaltą. Negana to pradėjo snigti.
-Tu rimtai? Tiesiog nuostabu.- atsidusau ir sugriežiau dantimis. Prasėdėjau ten apie pusvalandi. Mąsčiau apie viską. Dabar Kamile svarbesnė nei aš. Tai skaudina, man be proto reikia jo dėmesio. Ir kodėl jis to nesupranta. Nenorėjau skambinti tėvams ir gadinti jiems vakaro. Išgirdau skambanti savo telefoną. Vilką mini, vilkas čia.
-Alio?.
-Kur tu ?.
-Netrukdau tau būti su Kamile pyp pyp pyp ,- pavarčiau akis.
-Nepradėk, Darcy,- atsiduso Niall.
-Pyp pyp pyp. Po signalo palikite balso pranešima,- giliai įkvėpiau.
-Kur esi ? Atvažiuosiu tavęs pasiimti,- atsiduso Niall.
-Niekur, ak taip perduok Kamilei linkėjimus,- prikandau lūpą.
-Darcy...- suzyzė.
-Oh, prieš mane karštas vaikinas. Čiau.
-Dėl Dievo meilės, Darcy.
-Čiau.-padėjau rageli. Atsidusau. Dieve aš tokia pavydi, bet ne manau, kad tai blogai. Juk pavydžiu savo vaikino. Praėjo dešimt minučių žaidimo angry bird ir mano telefonas išsikrovė.
-Nuostabu,- suburbėjau. Sukryžiavau rankas ant krūtinės. Prie namų privažiavo mašina. Niall mašina.
-Nuostabu,- pavarčiau akis.
-Darcy, važiuojam,- atėjo susiraukęs Niall.
-Man labai čia gerai,- nusišypsojau.
-Kaip nori,- pakilnojo pečiais. Priėjęs mane paėmė į“ nuotakos" stilių ir nešė link mašinos ir įsodino į priekį.
-Šiknius,- prisimerkiu, prieš uždarant jam mašinos duris.
-Girdėjau,- nusijuokė Niall. Ak jam juokinga.
-Kur Kamilė?,- apsidairiau tikėdamasi jos nepamatytu. Atsipūčiau, kaip jos nepamačiau.
-Namuose,- šyptelėjo. Nužvelgiau jį ir prisimerkiau.
-Nuo kada tu nešioji šalikus,- prisimerkiau ir nužiūrėjau jį dar kartą.
-Lauke šalta,- patrūkčiojo pečiais. Jis buvo kiek nervuotas nuo tokio klausymo. Įjungiau radiją ir klausiau dainų. Atrėmiau galvą į stiklą. Nestipriai tryniau rankas, kad jos sušiltų. Niall padidino šilumą.
-Ar viskas gerai?,- paėmė man už rankos.
-Žinoma,- šyptelėjau jam. Ir nusukau galvą į langą.
-Nėra viskas gerai,- kiek suspaudė mano ranką Niall.
-Koks skirtumas,- atsidusau. Likusi kelia nepratarėme nei žodžio. Atvažiavome. Niall namuose degė šviesas. Mane siutino vien mintis, kad ji liečiasi prie Niall daiktų. Atsidusau ir įėjau į vidų. Nusirengiau. Striuke pasikabinau ant pakabos ir nusimoviau batus. Lenkiausi pasiimti Niall šiltų šlepečių, bet jų ten nebuvo ir spėkit ką? ...
-Sveika, Davi?,- atėjo Kamilė. Ji buvo su Niall šiltomis šlepetėmis, negana to ji buvo su jo džemperiu.
-Darcy. Aš Darcy,- pavarčiau akis.
-Tikra. Atleisk pamiršau,- nusišypsojo kraupia šypsena. Dabar dėčiau jai į veidą.
Nuėjau į virtuvę ir užsikaičiau arbatinį. Pasidariau kavos ir nuėjau į svetainę.
-Gerai,- atsidusau, kaip pamačiau savo vieta užimta prie Niall negana to Kamilė skaitė mano paliktą knyga.
-Štai ir mano knyga,- šiurkščiai paėmiau iš jos knygą.
-Darcy,- numykė Niall. Jis jau buvo be šaliko, bet su dideliu kapišonu.
-Ką?.- padėjau puodeli ant stalo.
-Eime pakalbėti,- atsistojo. Mes nuėjome į virtuve ir aš atsisėdau ant virtuvinės spintelės.
-Kas darosi, Darcy?.- padėjo rankas iš mano šonus. Jo veidas buvo per arti manojo.
-Mane ji nervina. Ji užima mano vieta,- pavarčiau akis.
-Niekas negali užimti tavo vietos, mieloji,- prikando lūpą Niall.
-Man atrodo jau pakeitė. Užsitepk dantų pastos.- perbraukiau per jo kaklo odą. Ant jo puikavosi mėlyna dėmė. "Meilės žymė"...