Sužeista siela.

37 dalis.

Stovėjau, nežinojau ką daryti. Jis atsibudo. Tiek laiko to laukiau, o dabar stoviu, kaip įbesta ir negaliu pajudinti nei vieno raumėnelio.
-Niall, ar girdi ?.- daktaras su žibintuvėliu švietė jam į akis tikrindamas ar jis reguoja į šviesą. Blondino akys kiek išsigando staigios šviesos, bet tai buvo gerai visgi pliusas, kad per avarija neprarado rėgėjima ar kažko panašaus.
-Puiku, jis reguoja į šviesą. Pakelk ranką ar pajudink koja jei mane girdi .- šnekėjo daktaras. Niall sunkiai, bet pakėlė ranka. Daktaras įkišo kažkoki aparatą jam į ausį.
-Puiku, Niall.- šypsojosi daktaras. Ašarotomis akimis žvilgtelėjau į Greg jis su ašarų pilnomis akimis ir plačia šypseną stebėjo brolį.
-Ar nori atsigerti?.- paklausė daktaras. Niall žiojosi kažka tarti, bet jo burna greitai užsidarė ir jis gaudė orą tad sunkiai sumirksėjo du kartus taip parodydamas, kad nori gerti. Nieko nelaukusi stvėriau puodeli ir drebančiomis rankomis įpyliau jam vandens. Daktaras paspaudė pulteli ir jo lova pasikėlė. Gregui ištiesiau stiklinę, kad ji pagirditu, nes man rankos labai drebėjo. Niall vėl žiojosi sakyti, bet iš jo burnos išėjo tik nelemtas garsas kuris buvo panašus į d raidę.
-Aš čia .- tyliai tariau ir paėmiau jam už rankos. Niall akys prisipildė ašarų ir kiek spustelėjo mano ranką, žinau kiek jėgų jam tai kainavo. Gregas ji atsargiai pagirdino. Ta buvo kiek keista, kad daktaras jam jau leido gerti vandenį, bet daug demėsio į tai nekreipiau. Vis dar ašarotomis akimis žiūrėjau į Niall. Nejučiomis sukukčiojau.
-Niekada daugiau manęs taip negąsdink, Niall .- pabučiavau į mūsų sunertus pirštus.
-Einu paskambinti kitiems .- prašneko Gregas jo balsas kiek drebėjo, tai nuo jaudulio puikiai tau atpažystu.
-Aš... mymsj .- kažka neaiškaus sumurmėjo Niall.
-Pailsėk .- nusišluosčiau ašaras ir nusišypsojau jam. Atsistojau ir pabučiavau jam į kaktą, paglosčiau žandą.
-Gera, kad tu vėl kartu su mumis .- nusišypsojau ir pro duris suvirto visi.
-Sveikas, Niall !!.- visi kartu sušaukė. Tipiniai durneliai, pagalvojau. Jie visi šypsojosi ir tramdė ašaras.
-Sveidži .- sunkia tarė ir nurijo seiles tvirtai užsimerkė. Pro duris įėjo ta pati seselė mane nužvelgė kreivai.
-Maniau čia fanams negalima .- sukikeno ji ir pastatė lašeline. Nepatogiai nuleidau akis.
-Ji ir nėra fanė.- pavartė akis Sophia su Eleanora. Seselė tik papūtė lūpas ir išėjo.
-Pusprotė .- nervingai suprunkštė Louis ir apsikabino Eleanora. Dabar tarp jų viskas gerai. Nusišypsojau jam.
...
Negaliu patikėti, kad jau Kalėdos! Niall jau raiškiau kalbėjo. Galima sakyti apsigivenau ligoninėje ant kėdės šalia Niall. Visi draugiškai susėdę aplink Niall ir maloniai kalbame bereikšmėmis temomis visai, kaip seniau. Su šypsena klausiau Louis išgyvenimo su nemalonia ligoninės vyrėja.
-Nueinu ir sakau tikrai stengiausi buti malonus : ponia radau plauką tarp savo sriubos, o ji man sako : niekis, vaikeli mes dar ir ne to randame .- suplonino balsą pasakė Louis ir jam puikiai tai sekėsi. Visi prapliupo juoku. Tik Niall buvo kiek sunku juoktis.
...
-Žinot tai pačios jakiausios Kalėdos na neskaitant aplinkos .- nusijuokė Harry.
-Nesvarbu kur svarbu su kuo .- tvirtai apkabino Zayn Effa.
-Nesvarbu, kad nėra dovanų, karšto šokolado su cinamonu ar mandarinų. Svarbu patys artimiausi žmonės šalia. Kalėdos nepriklauso nuo žibančios eglutės ar dovanu. Esmė yra šeima. Be jos mes butume tik grupelė skirtingu žmonių, bet mus visus sieja šeima.- kalbėjo tėtis jo kalba buvo gal nelabai raišli, bet visi susimąste klausėsi jo su šypsena veiduose.
-Mamytę noriu madarinų .- plonas Dianos balsas nuskambėjo per visa palatą . Visi nusijuokė.
-Nupirksiu vėliau brangioji.- pabučiavo Dianai į kaktą. Pažiūrėjau į Niall jo žvilgsnis atrodė įsiskverbė iki pat sielos.
-Myliu tave .- be garso pasakiau.
-Tave labiau .- atsakė be garso, bet jis užtruko kolkas ilgiau. Man tai nerūpėjo....