Visada buvau drąsi, be baimė, pilna optimizmo. Šypsojausi visiems ir visada. Mūsų miestas - Los Andželas buvo mano saugus burbulas kuriame gyvenau, turėjau šeima, jaunesne sese, nuostabius draugus, buvau be pradedanti gyventi suaugusiųjų gyvenimą. V...
Prieš savaitę turėjau vardą, statusa, buvau dukra, anūkė, draugė, klasiokė. Iki to vakaro kai nežinoma gauja pagrobė mane tiesiai nuo namų slenksčio. Buvau Erina Wait, aštuoniolikmetė neseniai pabaigusi mokykla. Turėjau svajonių kurias sėkmingai įgyvendinau, ir vis dar ruošiausi įgyvendinti. Buvau žmogus, kuris džiaugėsi gyvenimu, visi mano rajono žmonės mane pažinojo, buvau linksmoji Erina. O dabar tik 1891 numeris. Ta vakarą kai mane pagrobė ėjau namo tiesiai iš draugės Kerės, pas kurią leidau laiką. Linksmai plepejom apie mūsų laukiančius įvykius, lakavomės nagus, užkandžiavom ir žiūrėjom viena akimi seriala mielasias melages. Kai susiruošiau namo, jokia bloga nuojauta neaplankė kaip rodoma filmuose. Nors ir buvau girdėjusi per vakaro žinias apie kažkokią gauja ėjau ramiai, ir net nenumaniau kad kitas jų taikinys busiu aš. Tik man pasiekus namus pajaučiau kad kažkas ne taip. Atsibudo mano savisaugos instinktas ar kažkas, kad staigiai pasisukau pažiūrėti kas man už nugaros. Ten stovėjo bent du vyrai su gobtuvais ant galvų, ruošiausi bėgti, kai vienas paciupo mane o kitas uždėjo marlę suvilgyta kažkuo, nuo ko netekau sąmonės. Atsibudau čia, juodame kambaryje, kuriame nebuvo nieko išskyrus geležine lova be čiužinio, kampe stovėjo kibiras, kaip supratau atlikti gamtiniams reikalams, ir geležinės durys kurios buvo užrakintos. Prie savęs neturėjau nei telefono, nei raktų nuo namų, nieko... Net raikšteliai iš mano sportbačių buvo ištraukti nežinia kokiems tikslams. Galbūt kad iš baimės ir panikos nesugalvočiau savęs suzalot... Kas žino kiek jau laiko esu čia... Dar niekas neatėjo, ir nesigirdėjo jokių balsų. Bandžiau prisiminti viską ką sakė žinių pranešėjas. Galbūt kažkas buvo paminėta kas man pravers. Bet prisiminiau tik žodžius: negailestinga, pavojinga, bebaimė gauja nepaisanti įstatymo. Prisiminiau pranešėjo balsą galvoje:
-Manoma, kad dingusias merginas gaujos vyrai parduoda į juodąjį tinklą, prostitucijai, arba kitiems nusikalstamiems tikslams. Miesto policija dirba diena naktį kad juos sučiuptų, bet turimomis žiniomis jie per šias dienas neišsiaiskino nieko, kas galėtų padėti juos sučiupti, jokio likusio siūlo galo. Šiandien tiek, likite budrūs, ir atsargūs.
Ant mano kūno pasistojo visi buvę plaukeliai. Jaučiau kaip mano mintys plaukia, sukurdamos baisiausius scenarijus. Galbūt šią minutę aš dar gyva, bet kita minutę aš nežinau kas manęs laukia, ir ar pavyks išsaugoti gyvybę. Lyg likimas būtų iš manęs pasišaipęs išgirdau rakinamų durų garsą.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
