Stovėjau priešais pilną rūbų spintą ir neapsisprendžiau ką apsirengti.
Mano mintys buvo pakibusios tarp tamsiai mėlynos suknelės, aukštakulnių ir džinsinių šortukų ,baltų marškinėliu ir converse sportinių batelių.
Apsisprendusim greitai nuo pakabos nusikabinau suknelė ir ją apsirengus įsioviau į aukšakulnius.
Mėgau savo palukus, nes jie buvo garbanoti ir nereikėdavo jų garbanoti su žnyplėmis.
Nusileidusi laiptasi, pasisveikinau su mūsų virėja Mege ir atsisėdau prie stalo pusryčių.
Buvau nusivylusi, kad tėvu vėl nėra namuose, nes jaučiuosi vieniša jau visą mėnesį.
Jiems svarbiau darbas negu jų septiniolikmetė dukra kuri pimą kartą eis į mokyklą.
Papusryčiavusi pasiėmiau švarkelį. Nors ir buvo šilta rudens diena, bet pūtė vėjas.
Sustojusi prie namų durų slenksčio, atsikvėpiau ir žengiau pirmą žingsnį į lauką.
- Labas rytas panele. - pasisveikino su manimi Krisas vienas iš mano apsauginių ir atidarė man juodo BMW duris.
- Sveikas, ir kiek aš tau kartų kartosiu, kad vadintum mane vardu? - paklausiau ir atsisėdau į galą.
- Nerimauji? - paklausė manęs kitas apsauginis Džonis.
- Šiek tiek. - pamelavau.
Iš tiesų bijojau šios dienos, bet kartu ir laukiau, nes atsibodo visus septyniolika metų tunoti uždarytai namuose.
Po dvidešimties minučių automobilis sustojo prie keturaukščio raudono pastato. Kaip supratau tai mokykla. Abu apsauginiai išlipę iš mašinos priėjo prie galinių automobilių durelių, ir Krisas atidarė man duris.
Išlipusi iš mašinos, lengviau atiskvėpiau ir užsidėjusi taįę ant dešinio peties apsidairiau.
- Eime. - linktelėjo man Džonis. - Juk nenori pačią pirmą dieną pavėluoti ar ne?
Aš šyptelėjau ir jiems atsistojus iš mano šonų patraukėme link mokyklos.
Krisas atidarė man duris ir man įžengsu į pastatą, visų žvilgsniai buvo nukreipti į mane.
Manau turėjo atrodyti kietai, kai mergina eina viuryje, o styprūs, it raumenų kalnai vaikinai eina jai iš šonų.
Nuėjus prie mano spintelės pasiimti man reikiamų daiktų pamokai, mums kelią pastojo penki tatuiruoti vaikinai.
****************************************************
ŞİMDİ OKUDUĞUN
Save Me |MALIK|
Hayran KurguDalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių. Nelankiau mokyklos. Neturėjau draugų. Turėjau namų mokymą. Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio. Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...
