Save Me |MALIK|

Part 12

Visu pirmą ką pajaučiau vos atgavusi samonę yra tai, kad guliu minkštoje lovoje apklota antklodę.

Įkyri šviesa spigino man į akis ir aš šiek tieksusiraukiau ir pasukau galvą į kitą pusę stengdamasi vėl užmigti.

- Ji bunda. - išgirdau pažystamos moters balsą lovos kojugalyje.

Buvau tarp miego ir pabudimo, tad mieguista galėjau girdėti pokalbį.

- Manai turėtume leisti jai pabūti vienai? - šį kart prabilo vyras.

- Nepaliksiu jos vienos, kai vėl tie šunsnukiai kėsinosi pagrobti mano dukterį.- pyktai prabilo moteris.

- Bet tau irgi reikia pailsėti. - prieštaravo vyras. - Heilę gali saugoti Krisas su Džoniu.

Kelias minutes kambarys skendėjo visiškoje tyloje.

Girdėjosi mano ritmingas kvėpavimas ir tada moters atodūsis.

- Gerai. - tarė moteris. - Eime pakviesime juos.

Po kelių akimirkų kambario durys užsidarėir aš likau visiškoje tyloje.

Nenorėdama palikti minkštų patalų, apsiverčiau ant kairiojo šono, kuo toliau nuo šviesos ir po akimirkos pajaučiau kaip mano kūnas visiškai atsipalaiduoja ir aš pasineriu į miegą.

Zayn pov*

Važiuodamas keliu savo namų link, keikiausi panosėje, nes mano planas dar kartą pagrobti Heilę nuėjo šuniui ant uodegos.

Susinervinęs kairia ranka trenkiau per vairą ir suurzgiau.

Iš tų nervų paspaudžiau greičio pėdalą ir viršyjau leistiną greitį.

Buvau susinervines tad nepastebėjau kaip pravažiavau pro šviesaforą kai degė raudoną.

Po kelių akimirkų paskui mane jau važiavo, o gal tiesiog stengėsi mane pasivyti policijos automobilis.

Net nekėtindamas sustoti, paspaudžiau greičio pėdalą ir dabar važiavau 260km/h greičiu.

Pažvelgęs per veidrodėlį nusijuokiau, kaip policijos automobilis vis tolo nuo manęs kol visiškai jo nesimatė.

Farai tikri nėvykėliai, jeigu mano, kad pagaus mane, Zayn Malik.

Man visada pavyksta išvengti kalėjimo, nes policijoje ir FBI turiu savų žmonių, kurie nepraėjus nė parai sutvarkys viską.

Po pusvalandžio trukusios kelionės, galiausiai sustojau prie savo namų. Užgesinęs mašinos variklį išlipau iš jos ir paspaudes pultelyje užrakinimo mygtuką, nužingsniavau savo namų link.

Buvo vakaras ir danguje pasirodė pirmosios žvaigžės. Lauke degė žibintai taip apšviesdami esamą aplinką.

Šiek tiek suraukiau savo antakius ir atrakines namų duris, įžengiau į vidų. Nusiėmes savo juodą odinę striukę pakabinau ją ant pakabos ir nusioves batus, nužingsniavau virtuvės link.

Būdamas joje, atidariau viršutinės spintelės duris ir iš jos išėmes brendžio butelį bei stiklinę, prisipyliau alchoholinio skysčio.

Užsiverčiau stiklinę ir saldus bet kartu ir kartus skystis nuslydo mano gerkle. Šiek tiek susiraukiau nuo gerai pažystamo gerklės deginimo, pasiėmiau visą butelį ir nužingsniavau svetainės link.

Įsidrėbiau ant minkštos raudonos sofos ir užsiverčiau brendžio butelį.

Po kelių akimirkų jis liko tusčias ir aš jaučiausi gerokai apsvaiges.

Prisiminęs Heilę, mečiau butelį į sieną ir jis sudužo į milijojus šukių.

- Prakeikta kalė ir jos apsauginiai sekiojantys ją it šunyčiai. - suurzgiau griebdamas nuo stalo rašiklį ir mečiau į tą pačią sieną kur neseniai mečiau butelį.

Rašiklis lyg strėlė įsmigo į kambario sieną.

Nebevaldydamas savo įsiučio pradėjau mėtyti bei daužyti visus daigtus pakliuvusius po ranka.

Po kelių akimirkų garsiai šnopavau ir apsidairiau po svetainę.

Ji atrodė lyg po karo : keli rašikliai buvo įsmigę sienoje, visos nuotraukos kabėjusios ant sienų buvo išmėtytos bei suplėšytos, televizoriaus buvo sudužes ir gulėjo ant žemės.Jeigu dabar šalia manęs būtų žmonių, tai jie būtų žiauriai sužaloti, ar dar blogiau - nebegyvi.

Seniai žinau, kad turiu problemųsu pykčio valdymu, bet dėl to kaltas tas šunsnukis, dar vadinamas mano tėvu.

Merginos norėčiau bent kelių išsamių nuomonių O_o