DĖKOJU, KAD SKAITĖTE ŠIĄ ISTORIJĄ, PALAIKĖTE MANE, NEGAILĖJOTE NEI NUOMONIŲ, NEI VOTE ;) BE JŪSŲ PALAIKYMO, NEBŪTŲ IR ŠIOS ISTORIJOS. TIKIUOSI, KAD NIEKUR NEDINGSITE IR SKAITYSITE KITAS MANO ISTORIJAS. ;)
AČIŪ JUMS!
***************
P.s. Galit pasileisti šią dainą, nes ji įkvėpė mane užbaigti istoriją.
Žmogaus gyvenimą žemėje sudaro trys etapai: gimimas, santuoka naujai gyvybei užmegzti ir mirtis. Žmonės ateina ir išeina. Mirtis pasigliamže visus - kūdikius, paauglius, senyvo amžiaus žmones. Nuo jos negali pabėgti niekas. Ji neišvengiama.
Mirtis – liūdniausias įvykis žmogaus gyvenime.
Bet visada yra pasirinkimas. Pačiam nutraukti sau gyvybę, ar tiesiog gyventi ir mirti sava mirtimi. Kiekvienam žmogui mirtis iš anksto paskirta ir kiek žmogus besisaugotų, būtinai mirs tokia mirtimi, kokia jam žadėta.
Sakoma, kad laidotuvės yra skirtos ne mirusiesiems, o gyviesiems.
Zayn stovėjo priešais užkasta kapą, o krūtinėje skausmas plito. Merginos kūnas gulėjo giliai po žeme, šaltas, nealsuojantis gyvybe. Kad ir kaip vaikinas nenorėjo, bet jo rudose akyse spindėjo ašaros.
Kapinėse buvo tylu, merginos giminaičiai seniai išvažiavo. Dangaus debesys vis niaukėsi žadėdami lietų. Tvyrojo drėgnas oras, nors artėjo vakaras. Saulė lėtai leidosi taip užleisdama vietą mėnuliui.
Bet Zayn niekur nėjo. Jis stovėjo ir su skausmu bei liūdesiu žiūrėjo į kapą. Jis kaltino save dėl merginos mirties. Nors ji liepė jam to nedaryti, bet vaikinas vis tiek jautėsi kaltas. Jis buvo vos už keleto metrų nuo merginos ir leido, kad tai nutiktų.
Vaikino skruostais ėmė lėtai viena po kitos riedėti sūrios ašaros, ir tą akimirką dangus atsivėrė. Ėmė smarkiai lyti, tarsi pats dangus verktų kartu su Zayn.
- Myliu tave, mažyte. Atleisk man.
YOU ARE READING
Save Me |MALIK|
FanfictionDalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių. Nelankiau mokyklos. Neturėjau draugų. Turėjau namų mokymą. Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio. Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...