Dalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių.
Nelankiau mokyklos.
Neturėjau draugų.
Turėjau namų mokymą.
Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio.
Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...
Manau, kad ši istorija yra visiškai be jokio siužeto. Net pati nesuprantu ką rašau :D Sunku sukurti vis naują dalį ir galvoju šią istoriją nutraukti.
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Harry pov*
- Kaip suprasti, Heilė dingo? - sutrikęs spoksojau į savo tėvą.
- Ji su tėvais prieš keletą savaičių išvyko atostogų į Kaliforniją ir jiems palikus ją viešbučio apartamentuose, mergina dingo. - tėvas atsivertė baltą aplankalą gulėjusį ant jo darbo stalo. - Žinoma, kad pagrobėjų buvo trys. Viešbučio apsaugos kameros mums nieko nepadėjo, nes tie šunsnukiai dėvėjo juodas, visą veidą dengiančias kaukes.
- O kur po galais buvo jos apsauginiai? - sukryžiavau rankas sau ant krūtinės. - Juk jie turėjo Heilę saugoti ir nenuleisti nei sekundei nuo jos akių!
- Kaip žinai, viešbučių kambariai yra nefilmuojami, tad mes nežinome, kas jame dėjosi. - tėvo balse buvo girdėtis susierzinimo gaidelė. - Bet mano vyrai lankęsi viešbutyje, sužinojo, kad vienas iš merginos apsauginių buvo mirtinai pašautas. Krisas neišgyveno, bet Džonio operacija pavyko be jokių komplikacijų.
Kelis kartus sumirksėjęs, įsistebeilijau į savo tėvą. Jo paskutiniai žodžiai skambėjo mano galvoje ir tai buvo man tikrai netikėta žinia.
- Krisas mirė? - dar kartą pakartojau.
- Deja, bet taip. - tėvas linktelėjo. - To galima buvo tikėtis, nes jie buvo užpulti iš pasalų. Juk niekas negalėjo nutuokti, kad jie bus užpulti viešbutyje, kuris yra gerai saugomas. Bet man tai ir neduoda ramybės.
- Kas?
- Jeigu tas viešbutis buvo visados puikiai saugomas, vadinasi kažkas iš apsaugos komandos turi ryšių su tais šunsnukiais pagrobusiais merginą.
- Tai paaiškintu daug ką. - pritariau. - Juk Heilės tėvai nėra kvaili, kaip ir jų apsauginiai. Neapsistotų viešbutyje, kuriame nebūtu patikimos apsaugos. Jiems juk svarbu jų dukros apsauga, žinant tai, kad jie yra turtingi, o tėvas gana įtakingas.
- Bet man neduoda ramybės vienas klausimas. - vyras sėdintis iš už stalo, papurtė savo galvą. - Kodėl jie grobė ne merginos tėvą, o ją?
- Galbūt todėl, nes ji yra lengvesnis taikinys?
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Heilės pov*
Ir vėl žvelgiu į savo atvaizdą veidrodyje. Raudonos akys nuo verkimo, paburkusios lūpos ir skausmo kupinas žvilgsnis atsispindi jame. Norisi nusisukti, bet negaliu.
Nes esu tik aš ir mano atvaizdas veidrodyje.
Praradau viltį, kad būsiu surasta ir išlaisvinta. Prabėgo per daug laiko. Tiesą sakant, nebežinau ar dabar diena, ar vis dėl to naktis. Ar saulė pakilusi, ar pasislėpusi už horizonto.
Tiesiog noriu ištrūkti iš šios baisios vietos ir vėl pasijusti laisva. Apkabinti tėvus ir niekada jų nepaleisti. Nes ši vienatvė žudo mane. Tiek iš išorės, tiek iš vidaus.
Esu išniekinta ir niekam netinkama.
Noriu nusiprausti šį purvą nuo savęs. Bet žinau, kad viduje išliksiu tokia, kokia esu. Ir to nenuplaus joks vanduo.
