Dalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių.
Nelankiau mokyklos.
Neturėjau draugų.
Turėjau namų mokymą.
Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio.
Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...
Kadangi per matematika nieko neveikiam tai parašiau jums dalį. 😂
Vote/nuomonių💭
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Zayn pov*
Niekada nemaniau, kad merginą, kurios tėvą turiu pašalinti, reikės gelbėti iš savo priešo gniaužtų.
Mafija yra tikras išbandymas kiekvienas vyrui norinčiam nebūti dar vienu šliužu šiame pasaulyje. Nuo pat vaikystės buvau mokomas būti žiauriu, nuožmiu, negailestingu vadu. Tėvas itin spaudė mane. Nors ir kaip buvo sunku, bet aš nenuleidau rankų ir mokiausi būti tokiu kaip tėvas. Galbūt dar geresniu už jį
Tėvas buvo mano viso gyvenimo pavyzdys, galėjau juo didžiuotis ir gerbti. Nei vienas mano sutiktas vyras nebuvo toks kaip šis žmogus. Žiaurumas ir klasta - pagrindinis jo pasiekimų įrankis. Tėvas niekada niekam nerodė gailesčio ar šiltų jausmų. Net ir man. Bet išimtis buvo mano motina.
Tik ji sugebėdavo jį nuraminti, nes buvo švelni, trapi kaip krištolas, o tėvas ją nuožmiai saugojo. Nuolatinė apsauga supo mūsų namus ir joks pašalinis nepatekdavo į juos. Nebent būtų nuodugniai apjieškotas ir pakviestas mano tėvo.
Geriausia apsaugos sistema, stiprūs it kalnai vyrai, pikti ir agresyvūs šunys saugojo mus. Jaučiausi it uždarytas auksiniame narvelyje kuriame pavojau manęs negalėjo pasiekti.
Bet vos sulaukęs penkiolikos supratau, kam visą gyveniną buvau ruoštas. Turėjau pakeisti tėvą mafijoje ir užsitarnauti kitų pagarbą. Būdamas penkiolikos nužudžiau pirmąjį žmogų kuris buvo įsiskolinęs mano tėvui porą šimtų tūkstančių dolerių.
Visiškai nieko nejaučiau žudydamas jį, nes tai buvo būtiną atlikti, jeigu norėjau išsaugoti Malik valdžią mafijoje. Įrodyti, kad esu vertas turėri šią pavardę ir būti mafijos galva.
- Malik. - staiga per automobilyje įmontuotą garso sistemą, išgirdau Dereko balsa. - Mes apsupome teritoriją, snaiperiai ir vyrai savo vietose. Trūksta tik jūsų.
- Ką sužinojai? - ėjau tiesiai prie reikalo nešvaistydamas laiko.
- Pastatą saugo trisdešimt apsauginių - penkiolika viduje, penki saugo priekines, penki galines duris, o likusieji ant pastato stogo. Bet mes juos pašalinome ir jų vietoje - mūsų snaiperiai. Tie šunsnukiaj yra apsiginklavę taip, tarsi ruoštusi puolimui. Manau jau jie žino, kad jūs atvykstate merginos.
Skambučiuis pasibaigus, automobilį sustabdęs šalia savo vyrų, išlipau iš mašinis ir prie manęs iš karto priėjo Niall su Liam. Ištiesęs man porą ginklų, blondinas linktelėjo galvą pastato pusės link.
- Vis tiek nesuprantu tavo motyvų, Zayn. - ištarė Liam. - Kam gelbėti merginą, jeigu vis tiek ją pagrobsi ir kvoste kvosi informacijos apie jos tėvą ir ryšius su pogrindžiu?
- Juk žinai, kam man tos informacijis reikia. Bet nesu toks, kaip šis padaras slapstantis už apsauginių. Atėjo tinkamas momentas nužudyti jį ir aš nepraleisiu progos tą padaryti.
- O Heilė? - prabilo Niall. - Ką darysi su ja? Juk nepaleisi jos taip lengvai ar ne?
- Sudariau su Džoniu sutartį. - užtaisydamas vieną ginklą, o kitą slėpdamas už džinsų juosmens, atsakiau. - Pristatau merginą gyvą ir sveiką, o už tai jis man atskleidžia Heilės tėvo ryšius su pogrindžiu.
- Ar nemanai, kad tai tik apgaulė? Kad jis nori pričiupti tavę ir sugrąžinti merginą jos tėvams? - Liam klausiamai pažvelgė į mane.
- Todėl Heilė ir keliaus pas mane. Džonis nerizikuos ja ir tikrai atsakys į visus mano klausimus. - pažvelgiau į vaikinus. - Metas pažaisti.
