Save Me |MALIK|

Part 14

Heilės pov*

Sėdėjau užsirakinusi Kriso kambaryje, ant jo minkštos suveltos lovos ir neramiai žvelgiau į kabantį laikrodį ant sienos. Dabar buvo be dviejų minučių trys ryto, o Krisas išėjo prieš penkias minutes.

Mano kūnas drebėjo iš nerimo, kad Džoniui ir Krisui gali kažkas atsitikti bloga. Ir viskas per mane.

Negalėdama nusidėti vienoje vietoje, atsistojau nuo vaikino suveltos lovos ir priėjau prie lango. Lauke vis dar buvo tamsu ir apsižvalgiusi po aplinką, susiraukiau, nes nesimatė ne vieno apsauginio.

Kur jie visi dingo?

Mane kamavo negera nuotaika, ir ji kas sekundę stiprėjo. Jeigu kažkas atsitiks mano apsauginiais, aš graušiuosi visa gyvenimą, nes tai įvyko per mane.

Aš vis dar nesuprantu, kodėl aš? Visa gyvenimą stengiausi išlikti rami, niekam nekristi į akis, būti pilka pelytė, bet jeigu kažkas skriaudžia mane ar man brangius žmones, galiu pasidaryti nevaldoma ir mano karštas bus tikra kančia tiems, kurie drįso gadinti mano gyvenimą.

Staiga kruptelėjau, kai išgirdau sunkius žingsnius prie Kriso kambario durų. Kuo tyliau, nubėgau prie šviesos jungiklio ir išjungiau šviesą. Kambaryje akimirksniu pasidarė tamsu ir žingsniai nutilo.

Kruptelėjau kaip kažkas pasibeldė į šio kambario duris. Akimirksniu atsitraukiau nuo jų ir su baime žvelgiau į jas.

- Žinau, kad esi šiame kambaryje Heile. - už durų prabilo man visiškai negirdėtas vaikino balsas. - Geriau išeik gražiuoju, nes ištempsiu už plaukų bloguoju.

Be garso aiktelėjusi, pagriebiau nuo naktinio staliuko esanti Kriso telefoną ir kuo tyliau nubėgau į vonios kambarį.

Užrakinusi baltas duris, apsidairiau vonioje ieškodama kuo galėčiau apsiginti ir lengviau atsidusau pamačiusi lentynėlėje gulintį kancialerinį peliukas. Paėmusi jį, įsidėjau į kišenę ir pamačiusi mažą spintelė, pristūmiau ją prie durų.

Staiga kambario durys su trenksmu Išlūžo ir aš drebėdama visa iš baimės, nebežinau ką daryti. Vonios durų rankeną pradėjo klybeti, ir aš atsidusi vonioje, pasiėmiau telefoną ir surinkau policijos numerį.

- Čia policija, kas nutiko? - po kelių akimirkų prabilo policijos pareigūnas.

- Esu Heilė James, gyvenu Londone, ąžuolo gatvėje, trečiame name. Pas mane namuose įsilaužė ir aš nežinau ją daryti. - kukčiodama ištariau.

- Jūs namuose viena? - paklausė pareigūnas.

- Ne su draugais, bet jie nuėjo patikrinti ir dar negrįžo. - nenorėdama sakyti, kad Krisas su Džoniu yra mano apsauginiai, pamelavau.

- Panele pas jumis jau važiuoja policijos pareigūnai. Kur jūs dabar esate? - kažką rinkdamas telefonu, paklausė pareigūnas.

- Esu antro aukšto vonioje. - atsakiau ir sucypiau kaip vonios durys su trenksmu pradėjo lūžti. - Jis čia!

- Panele bandykite jį kuo ilgiau išlaikyti už durų. - tarė pareigūnas. - Turite su kuo apsiginti?

- Turiu kancialerinį peliuką. - iš baimės drebėdama atsakiau.

- Kai jis bus vonioje, nedelsdama durkite jam šlaunį, bet pasistenkite pataikyti į veną. Jis nebegalės valdyti kojos, bet jis būsite sveika. - buvo keista girdėti šitokius žodžius iš pareigūno. - Neišjunkite telefono ir bėkite į lauką. Mes būsime už penkių minučių.

- Gerai. - Atsakiau ir užsidėjau Kriso telefoną į naktinių šortukų kišenę. Iš kitos išsitraukusi kancialerinį peliuką, išlipau iš vonios ir vaikinui išlaužus duris, nedvėjodama duriau peliuką jam į šlaunį. Nežinodama ar pataikiau jam į veną, bet nesusigaudydama ką darau, spoksau iš kojos susilenkusiam vaikinui į galvą ir jis parkrito ant grindų.

Greitai užbėgau iš vonios bei Kriso kambario ir pradėjau bėgti koridoriumi laiptų link. Jau buvau netoli jų, bet staiga išgirdau Kriso kupina skausmo balsą ir sustojau vietoje.

Negalvodama ką darau, nubėgau savo kambario link ir už kelių metrų sustojau pamačiusi kelis vaikinus stovinčius prie jo.

Išpūtusi akis, pradėjau trauktis atatūpsta ir apsisukusi pasileidau laiptų link. Nusileidusi laiptais žemyn, pasileidau išėjimo link, bet staiga buvau sučiupta už liemens ir prispausta prie sienos.

Jau norėjau klykti, bet vaikino delnas uždengė mano burną. Mano plaukai buvo užkrėte ant veido ir aš negalėjau matyti kas jis.

- Aš tau nieko nepadarysiu Heile. - Tyliai sušnabždėjo man į ausį pažįstamas vaikino balsas.

Vaikinui nubraukus man nuo veido nepaklusnią plaukų sruogą, aš išpūčiau akis ir pradėjau vystytis vaikino glėbyje.

- Heile nurimk. - suurzgė man į ausį vaikinas. - Patrausiu tau nuo burnos delną, jeigu pažadėsi netekti.

Lėtai linktelėjusi galvą, pažvelgiau į jį. Vaikinas lėtai atitraukė savo delną man nuo burnos, ir aš lengviau atsikvepiau.

- Kodėl tu čia Harry? - tyliai paklausiau.

- Mano tėvas dirba policijoje ir gavo tavo skambutį. - apsižvalgydamas aplink atsakė garbanius.

- Bet kodėl tu...? - žiojausi paklausti, bet Harry kūnas įsitempė ir jis labiau prispaudė mane prie sienos.

- Jeigu nori likti gyva, klausik manęs. - užtaisydamas ginklą kurio iki šiol nepastebėjau, sušnabždėjo vaikinas.

Aš linktelėjusi galvą, pažvelgiau į Harry kuris tuo metu atsitraukė nuo manęs ir paėmė už rankos.

- Dabar įdėmiai klausyk manęs. - tarė Harry. - Kuo greičiau bėk link durų ir kur nors gerai pasislėpk, kol atvažiuos policijos pareigūnai.

- O kaip tu? - sutrikusi paklausiau vaikino.

Nors žinau, kad Harry mane skriaudė, bet aš negaliu nesirūpinti kitais žmonėmis. Jis dabar yra čia dėl manęs, kad apsaugotų mane.

- Dėl manęs nesijaudink. - vaikino veidą papuošė menka šypsena. - Einu gelbėti tavo apsauginių, kurie neįstengia tavęs apsaugoti.

- Būk atsargus. - tariau.

Vaikinas linktelėjas, iškišo savo galvą iš už kampo ir pažvelges į mane linktelėjo galva.

________________

Dar viena nuobodi dalis 😂😂😂😂😂