Dalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių.
Nelankiau mokyklos.
Neturėjau draugų.
Turėjau namų mokymą.
Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio.
Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo...
Letais žingsniai lipau laiptais aukštyn vis apsižvalgydamas aplink. Namuose skendėjo mirtina tyla, kuri man visiškai nepatiko.
Tvirtai laukiau priešais save iškėlęs šalta ginklą. Žinojau, kad mano misija buvo išvesti Heile iš namų ir nugabenti į saugią vietą, bet nesilaikiau plano. Mano tėvas tikriausiai mane užmuš už tai, bet noriu įrodyti, kad galiu būti naudingas ne tik ieškant informacijos, bet ir sučiumpant nusikaltėlius.
Tėvas buvo labai piktas, tiksliau sakant įniršęs, kai sužinojo, kad aš padėjau Malik pagrobti Heile ir nugabenti ją į Airija. Jis ruošėsi mane išmesti iš F.T.B bet mano motina jį atkalbėjo. Ji sakė, kad susidėdamas su Malik, atveriu didesnes galimybes daugiau sužinoti apie jį ir jo planus.
Bet mano motina vistiek liko nepatenkinta, nes liečiau Heile prieš jos valią. Jeigu jos tėvas sužinos apie mano netinkamus veiksmus, pasirūpins mano kelione į cypę.
Tikiuosi, kad Heilė sėkmingai pabėgo iš šio sąmyšio, nes aukų mums tikrai nereikia. Nenoriu, kad ji nukentėtų, nes jos gyvybė yra verta daug daugiau nei ji galvoja.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Heilės pov*
Bėgau tamsiomis gatvėmis. Nors Harry sakė, kad susirasčiau vietą kurioje saugų ir ten pasislėpčiau , kol atvyks policija, bet aš neketinu sėdėti rankų sudėjus ir laukti.
Gatvėse vos degė keli žibintai, bet man jų užtektinai pakako, kad matyčiau kur bėgu.
Dažniausiai į miestą apsipirkti važiuodavo mano auklė, bet tėvams nebūnant namuose, ji pasiimdavo mane kartu. Aš puikiai žinojau, kad labai rizikuoju savo saugumu, bet negalėjau visą laiką sėdėti namuose, apsupta apsauginių stebinčių kiekvieną tavo judesį.
Buvau dėkinga auklei, kad veždavosi mane kartu, nes šiek tiek prisimenu, kur randasi policijos nuovada. Joje man tikrai turi padėti.
Jaučiau kaip nuo nuolatinio bėgimo man diegia šoną ir kojų raumenis, bet aš nepasidaviau ir neketinau sulėtinti savęs. Plaučiuose ėmė trūkti oro, tad aš stengiausi daugiau kvėpuoti pro burną.
Pasukusi už gatvės kampo, atsidusau iš palengvėjimo pamačiusi balta policijos nuovados pastatą.
Pati nejausdama pagreitinau savo bėgimą ir tekina užlėkiau laiptais. Sustojusi jų viršuje, stengiausi sulyginti savo kvėpavimą.
Atsidususi uždėjau vieną delną ant durų rankenos ir palenkusi ją, įžengusi į šiltą pastato vidų.
Mano akys iš karto pagavo koridoriumi einanti policijos pareigūną ir aš tekina pasileidau prie jo.
- Jūs turite man padėti. - pribėgusi prie pareigūno, uždususi ištariau.
- Panele kas nutiko? - sutrikęs paklausė manęs jis.
- Į mano namus kažkas įsibrovė ir norėjo mane nužudyti. - greitai atsakiau.
- Ar namuose be jūsų dar kas nors buvo?
- Mano apsauginiai. Jie išėjo pažiūrėti kas ten, bet taip ir negrįžo.
- Eime su manimi. - liepė pareigūnas.
- Bet jus turite jiems padėti. - nejučiomis pakėliau balsą. - Harry sakė, kad policija padės man.
- Harry Styles? - greitai atsisuko į mane jis.
- Taip. - linktelėjau galvą.
- Ar jis vis dar tame name?
Dar kartą linktelėjau, duodama teigiama atsakymą.
Policijos pareigūnas tekinas pasileido ilgu koridoriumi, o aš nežinodama ką toliau daryti, nusekiau jam iš paskos. Pasukę už kampo, užlipome laiptais į viršų ir pareigūnui atvėrus rudas, nieko neišsiskiriančias iš kitų koridoriuje esančias duris, ir įžengė į vidų.
- David mes turime bėda.
#############
Atleiskit, kad šitiek laiko nebuvo naujų dalių. Tiesiog nebuvo to noro ir minčių rašyti...
